Angle down Atgal

XI festivalyje-konkurse „Aušrinė žvaigzdė“ – per 700 dalyvių

2017 m. gegužės 11–13 d. Šiauliuose vyko Šiaulių kultūros centro ir šokio studijos „Aušrelė“ organizuojamas tarptautinis šokio festivalis-konkursas „Aušrinė žvaigždė“. Vienuoliktą kartą organizuojamoje šokėjų šventėje scenoje šoko net 723 jaunieji menininkai. Šiaulius garsinančiame ir dalyvių pamėgtame konkurse dalyvavo šokių kolektyvai iš Rusijos, Ukrainos, Kazanės, Latvijos, Lietuvos ir Estijos.

Ketvirtadienį festivalio-konkurso „Aušrinė žvaigždė“ iškilmingame atidarymo renginyje pasirodė konkursinėje programoje nedalyvaujanti ir neseniai garbingą jubiliejų atšventusi choreografijos studija „Aušrelė“ bei daugelis festivalio svečių. Penktadienį renginio dalyviai aukštą meistriškumą rodė Linkuvos socialinės globos ir Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose, kur sulaukė gausių aplodismentų, pagyrų ir sveikinimo žodžių. Po koncerto Rėkyvoje tradiciškai buvo sodinami draugystės medžiai – pušelės. Šįkart kadanors pušų alėja pavirsiantį parkelį papildė trys jaunos pušaitės.

Šeštadienį konkursinėje programoje pasirodė keturių amžiaus grupių šokėjai: mažieji, t. y. 7–9 metų ir 10–12 metų, bei vyresnieji – 13–16 metų ir 17–20 metų amžiaus vaikai. Programoje buvo galima išvysti klasikinio, demi klasikinio, liaudiško, stilizuoto liaudiško, vaikiško, estradinio, modernaus, klasikinio solo ir modernaus solo šokių. Šokėjus vertino tarptautinė ekspertų komisija:  profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Vidmantas Mačiulskis – Klaipėdos universiteto Menų akademijos Šokio katedros vedėjas, Kersti Adamson – Parnu miesto (Estija) 2016 metų geriausia kultūros darbuotoja, Kersti Adamson vardo choreografijos studijos vadovė ir baletmeisterė bei Sandra Žilinskienė – Klaipėdos universiteto Menų akademijos Šokio katedros lektorė.

Pirmąsias vietas įvairiose kategorijose pelnė ir geriausiai klasikinius šokius mažųjų grupėje pašoko Rasos Želnytės baleto klasės ir Kauno choreografijos mokyklos auklėtiniai, vyresniųjų grupėje – Plungės M. Oginskio meno mokyklos ugdytiniai. Demi klasikinių šokių kategorijoje laurus mažųjų grupėje pelnė Kretingos mergaičių šokių grupės „Vėjūnės“ šokėjos, o liaudiškų šokių kategorijoje geriausiai trypė šokio ansamblio „Zadorinka“ (Ryga, Latvija) šokėjai. Stilizuotus liaudiškus šokius mažųjų grupėje puikiai pašoko choreografinio ansamblio „Družba“, (Archangelskas, Rusija) auklėtiniai, o vaikišką šokį – ansamblio „Neposedy“ (Talinas, Estija) šokėjai. Estradinio šokio kategorijoje neprilygstami buvo šou teatro ŠARM grupė „Zadumka“ (Kazanė, Rusija) ir choreografinio ansamblio „Družba“ (Archangelskas, Rusija) auklėtiniai, vyresniųjų grupėje – Pasvalio kultūros centro šiuolaikinio šokio kolektyvas „Kosmo“ ir Šiaulių moksleivių namų šiuolaikinio šokio kolektyvas „Asorti“. Moderniojo šokio kategorijoje geriausiai mažųjų grupėje pasirodė Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro šokio kolektyvo „Credo“ ir Kauno choreografijos mokyklos šokėjai, o vyresniųjų grupėje – Šeduvos gimnazijos šokio studijos „Vaivorykštė-geltona“ ir Šiaulių profesinio rengimo centro šokių grupės „X-Team šokėjai. Klasikinį solo šokį mažųjų grupėje geriausiai pašoko Rasos Želnytės baleto klasės solistė Mila Dubodelova ir Kauno choreografijos mokyklos solistė Sima Laukaitytė, o šiuolaikinį solo šokį – taip pat Rasos Želnytės baleto klasės solistė Ana Artiomova ir Plungės M. Oginskio meno mokyklos solistė Viktorija Rupeikaitė.

Liaudiškų šokių kolektyvas „Žalnieriukas“, vaikų ir jaunimo šokių ansamblis „Šėltinis“, J. Kačinsko muzikos mokyklos Choreografijos skyriaus šokėjai, meninės raiškos mokyklos kolektyvas „Incognito“, šokio ansamblis „Žemčiužina“ (Dnepropetrovskas, Ukraina), choreografijos studija „Kontrdanc“ (Kaliningradas, Rusija), šokių studija „Aero“ ir Rasos Želnytės baleto klasės solistės Lina Motanova, Evita Kleivinytė bei šiuolaikinio šokio kolektyvo „Asorti“ solistė Gabija Minčinauskytė, Plungės M. Oginskio meno mokyklos solistės Greta Vaičiutė ir Dominyka Šiurytė pasidalijo antrąsias ir trečiąsias vietas.

Iš viso komisija išdalijo net 48 nominacijas.

 

Šiaulių kultūros centro informacija,

Vitos Jevtušenkienės nuotraukos

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite