Angle down Atgal

Vilkaviškio „Lions“ klubas dėkoja auksarankėms

Jau nebesinori kalbėti apie paslaptingą ir grėsmingą reiškinį iš „K“ raidės, bet ir šįkart to neišvengsime. Nes šis laikotarpis ilgam įsimins kaip patikrinęs viską ir visus. Per šį laikotarpį taip aiškiai pasimatė dosnumas ir godumas. Taip stebuklingai išryškėjo, kas yra vertybės, o ko mums ne taip labai ir reikėjo. Taip ryškiai atsiskleidė visų mūsų ydos ir gerosios savybės. Taip tyliai atėjo mokėjimas prisitaikyti ir susitaikyti.

Visi galime rinktis, kaip išgyventi šį metą, o protingi žmonės sako, kad pasirinkimai yra mažiausiai trys. Galima gyventi baimėje, nuolat skaitant telefono ekrane išlendančius straipsnius grėsmingomis antraštėmis ir persiunčiant juos kitiems. Galima mokantis, paleidžiant viską, ko neįmanoma pakeisti, ir darant tai, ką šiuo metu galime geriausiai. Ir galima išgyventi augant, būnant čia ir dabar, bet matant šviesią ateitį ir besidalijant savo talentu su kitais.

Kažin, ar žvelgiant iš profesionalios pusės paaugo mūsų rajone gyvenančios siuvėjos, atsiliepusios į „Lions“ klubo kvietimą savanoriškai siūti kaukes. Juk daug smagiau sukurti dailią suknelę, palaidinę ar sijoną. Bet juk labiausiai augina rūpestis kitais, negailėjimas laiko ir jėgų, kad kuo daugiau žmonių būtų apsaugoti.

Akcijos metu buvo pasiūtos 825 kaukės. Akcijos koordinatorius „Lions“ klubo narys Vilmantas Šlekys juokavo, kad be vargo ir pats kaukę sumeistrautų. Su siuvėjomis jis daugiausia bendravo telefonu, vėliau susimojuodavo per langą, palikdavo marlę ar audinį kieme ir pasiimdavo jau pasiūtas kaukes. Su vilkaviškiete Irma Juodviršiene buvo išbandytas ne vienas kaukės modelis, kol buvo ištobulintas pats geriausias. Daugiausiai jų pasiuvo Dalia Prasauskienė iš Dailučių kaimo ir pilviškietė Lina Legeckienė su dukra Ernesta Ambruževičiene. Vilkaviškietė Lijana Ciganskienė iš užuolaidų salono parsivežė siuvimo mašiną namo, o Asta Giraitytė sakė, kad sumažėjo darbo siuvykloje, tai mielai ėmėsi siūti kaukes. Inga Malinauskaitė iš Karalkrėslio kaimo parašė, kad siuvimo mašina šiuo metu yra jos geriausia draugė, tad savo kieme ant suolelio rasdavau iš jos pačios medžiagų pasiūtas kaukes.

„Lions“ klubo nariams beliko visas jas pirštinėtomis rankomis išskalbti, išlyginti ir išdalyti žmonėms – kartais tiesiog gatvėje sutiktam senjorui, mažų parduotuvėlių pardavėjoms, senelių ar globos namų gyventojams.

Su didžiausiu dėkingumu kalbame apie siuvėjas, kurioms Vilmantas vis prideda „auksinius“ epitetus. Viena – auksinių rankų, kita – auksinės kantrybės, bet aišku, kad visos jos – auksinės širdies, ypatingai įprasminusios šiemet paskelbtus Savanorystės metus. Ačiū.

Būkime visi sveiki ir drūti.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite