Angle down Atgal

Vėžiu sergančia drauge besirūpinanti Vaida: onkologiniai pacientai turi daug klausimų, į kuriuos ieško atsakymų

Lietuvoje onkologiniai susirgimai kasmet paliečia nemažai šeimų ir pacientų artimųjų. Viena iš jų – Vaida, kuri sutiko pasidalinti istorija, ką reiškia rūpintis onkologine liga sergančia drauge.

„Mano artima draugė prieš pusę metų susirgo onkologine liga, galvoje buvo aptiktas auglys. Diagnozė nustatyta labai netikėtai ir jau pažengusioje stadijoje. Sunku buvo patikėti išgirsta diagnoze dėl to, kad prieš ją diagnozuojant, nebuvo jokių požymių ar įtarimų apie šį klastingą susirgimą. Tiesiog pablogėjo sveikata iki tiek, kad prireikė medikų pagalbos, o vėžys buvo aptiktas ieškant priežasčių, kodėl taip nutiko“, – apie draugės diagnozės nustatymą pasakoja Vaida.

Moteris – viena iš žmonių, kurie padeda draugei onkologinės ligos gydymo kelionėje, mat pacientė gyvena viena.

„Susirgus jai tapo fiziškai sunku susitvarkyti su buities rūpesčiais, todėl pagalbos tenka prašyti aplinkinių – aš viena iš jų. Tai ir vaistų bei maisto pristatymas, valgio gaminimas, pavėžėjimas prireikus. Jėgos nebeleidžia pačiam apsitarnauti, kaip kad iki šiol. Šiuo metu mano draugei po operacijos, taikomas chemoterapinis gydymas“, – dalijasi pašnekovė.

Ieškojo būdų sustabdyti krentantį svorį

Pasak Vaidos, sergant onkologine liga, medikai rekomenduoja visavertę mitybą, tačiau dažnai kyla klausimų, kas tai yra ir ką daryti, kuomet pacientas negali valgyti.

„Labai trūksta informacijos apie onkologinių ligonių mitybą, kokie produktai jiems tinkami. Draugei palaipsniui mažėja svoris, o kai gydymas intensyvesnis – apetitas visai prapuola. Dingus apetitui, ieškojome alternatyvų įprastiniam maistui, kad jai neišsivystytų mitybos nepakankamumas, kuris dar labiau apsunkintų gydymo procesą. Medicinos specialistas rekomendavo medicininės paskirties gėrimus, kaip alternatyvą organizmui gauti reikiamų maistinių medžiagų. Tai padėjo papildyti kasdienę mitybą“, – aiškina ji.

Vaida tęsia sakydama, kad svorio kritimas ir apetito nebuvimas ne tik fiziškai sekino jos draugę, bet ir baugino psichologiškai. Susidoroti su psichologiniais sunkumais padėjo psichologų konsultacijos.

„Didžiausias onkologinių pacientų artimųjų iššūkis – tai, kad trūksta informacijos, kaip ir kuo padėti sergančiajam, o pagelbėti labai norisi. Dabar jau galiu patarti, kad būtina kreiptis į specialistus, kurie galėtų padėti, suteiktų žinių, kaip kovoti su šia liga. Negalima likti vienam kovoje su šia baisia liga. Gydantis gydytojas, pasakęs apie diagnozę, pacientą iškart turėtų nukreipti pas psichologą“, – tikina pašnekovė.

Būti šalia ir padėti rasti atsakymus

Vaida žmonėms, atsidūrusiems panašioje situacijoje, pataria tiesiog besąlygiškai būti šalia sergančiojo ir padėti visomis išgalėmis, o labiausiai – padėti rasti atsakymus į kasdien jiems kylančius klausimus.

„Labai svarbu, kad gydytojas suteiktų kuo daugiau informacijos apie gydymo procesą, maitinimąsi, kad pacientas neliktų nežinioje. Pacientas turi labai daug klausimų, bet stokoja atsakymų. Taip pat siūlyčiau nepasikliauti nepatikimais šaltiniais, nes visgi pirmas ir vienintelis informacijos šaltinis turėtų būti gydytojas onkologas“, – teigia moteris.

Neretai patariama su ligoniu užsiimti jo mėgstama veikla, tačiau Vaida atkreipia dėmesį, kad dažnu atveju pacientas nebeturi tam nei fizinių, nei psichologinių jėgų. Dėl to svarbiausia – būti drauge ir pagelbėti buityje.

„Sergančiajam labai sunku priimti diagnozę ir su aplinkiniais bendrauti taip, kaip iki diagnozės nustatymo. Taip yra dėl to, kad žmogus jaučiasi esantis kitoks, kitame gyvenimo etape negu visi kiti aplinkui. Pirmos dienos, pirmi mėnesiai yra patys sunkiausi“, – savo patirtimi dalijasi ji.

Vaida priduria, kad reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo, jei tik leidžia ligonio fizinė būklė – ji pasakoja einanti su savo drauge pasivaikščioti.

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite