Angle down Atgal

Velykos: įdomiausi šventimo papročiai ir tradicijos

Velykos vadinamos pačia gražiausia pavasario švente. Ši šventė yra krikščioniška, tačiau pagrindinis jos simbolis – margutis – ir pagoniškais laikais buvo siejamas su prisikėlimu, nauju gyvenimu. Krikščionys šį simbolį perkėlė į savą religiją susiedami jį su Jėzaus Kristaus prisikėlimu. Nors šventė reiškia tą patį, vis dėlto, jos šventimo tradicijos įvairiose šalyse skiriasi.

Visose tautose Velykos pradedamos taip pat: maldomis bažnyčioje, kur nešama Velykų ugnis. Bažnyčioje žmonės praleidžia visą naktį ir patekančią saulę pasitinką Dievą šlovinančiomis giesmėmis. Tiesa, ne visi tikintieji Velykų naktį praleidžia bažnyčioje. Dalis jų ten keliauja iš karto po lengvų pusryčių. Tačiau tuo Velykų šventimo bendri tarptautiniai ypatumai ir pasibaigia.

Velykų išvakarėse nudažytus margučius daugelyje pasaulio šalių nešioja Velykų kiškučiai, tuo tarpu Lietuvoje juos atneša Velykų bobutė. Ir net ne atneša, o atveža, mat keliauja kiškučių traukiama karieta. Vis dėlto, parduotuvėse rasite gausybę įvairiausių šokoladinių zuikių, o Velykų bobutės šokoladinės – nei vienos.

Nors didžiosiose Vakarų šalyse kiaušiniai vis dar yra dekoruojami ir paverčiami Velykų margučiais, kuriuos ryte sode išslapsto Velykų kiškutis, šokoladiniai kiaušiniai pamažu išstumia tikruosius margučius iš rinkos: tokiais kiaušiniais apsikeisti sekmadienio rytą yra labai paprasta.

Anglijoje ne tik keičiamasi šokoladiniais kiaušiniais, bet ir valgomi vaisių pyragai su vienuolika marcipano kamuoliukų. Jie reiškia vienuolika apaštalų.

Norvegijoje Velykos švenčiamos ne tik slidinėjant ir keičiantis margučiais, bet ir sprendžiant detektyvines mįsles. Didžioji dalis televizijų rodo daugybę detektyvinių serialų, žurnaluose gausu istorijų, kurių paslaptis siūloma išsiaiškinti patiems skaitytojams.

Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje Velykos panašios į Heloviną, nes vaikai čia eina nuo durų iki durų prašydami margučių ir už juos duodami kačiukų (medis – aut.). Ši tradicija kilo nuo senų laikų, kada namai buvo laiminami šiais kačiukais.

Nyderlanduose ir Šiaurės Vokietijoje Velykų vakarą degami didžiuliai laužai, šalia kurių renkasi žmonės.

Čekijoje, Slovakijoje ir Olandijoje vyrauja mušimo verba tradicija. Čia, kitaip nei Lietuvoje, verba plakami ne visi, bet tik moterys, kurioms taip linkima likti gražioms ir sveikoms. Moterys atsakydamos vyrą apipila šaltu vandeniu. Verbos čia taip pat gaminamos iš kačiukų medžio šakelių. Tuo tarpu Lietuvoje verbomis plakama sakant „Verba plaka, ne aš plaku“ ir taip pat linkima sveikatos.

Vengrijoje keisdamiesi kiaušiniais turėtumėte nenustebti, jei pasikeitus kiaušiniais jus apipurkš kvepiančiu vandeniu arba kvepalais.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite