Angle down Atgal

V. Čmilytė-Nielsen sako nematanti galimybės pasitikrinti pasitikėjimo Seime

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nematanti galimybės pasitikrinti pasitikėjimo parlamente, kaip to reikalauja opozicija.

„Deja, nėra tokios procedūros, kad Seimo pirmininkas galėtų proaktyviai pasitikrinti. Yra kitos procedūros, opozicija ar pozicija gali tai siūlyti“, – pirmadienį po susitikimo su valdančiųjų frakcijų seniūnais žurnalistams sakė ji.

Seimo posėdžius boikotuojantys opozicijos atstovai tarp kitų reikalavimų valdantiesiems nurodė V. Čmilytei-Nielsen pasitikrinti pasitikėjimą Seime.

Pagal Seimo statutą, pareiškimą dėl parlamento pirmininko atšaukimo gali inicijuoti valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų.

Parlamento pirmininkei opozicijos įteiktame reikalavimų sąraše taip pat nurodoma spręsti dėl žemės ūkio ministro atstatydinimo, šią sesiją svarstyti tik su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis susijusius klausimus, stabdant nesutarimus keliančius projektus dėl civilinės sąjungos, valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui ir kitus.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, opozicija nėra vieninga dėl šių reikalavimų.

„Kalbant apie visus pareiškime nurodytus pasiūlymus ar reikalavimus, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad opozicija irgi nevienodai juos vertina, frakcijos nėra vieningos tų reikalavimų atžvilgiu. Neužbėgdama už akių pokalbiams, kurie, tikiuosi, vyks jau artimiausiu metu, norėčiau sulaukti dialogo grupės susitikimo ir aptarimo konkrečių klausimų, kurie prašymai yra svarbiausi ir kur galėtume rasti kompromisą“, – kalbėjo Seimo vadovė.

Ji tikisi, kad iš valdančiųjų ir opozicijos atstovų sudaryta dialogo grupė į pirmą posėdį susirinks antradienį prieš vakarinį posėdį.

Pati V. Čmilytė-Nielsen žada dirbti šioje grupėje.

„Tam, kad situacija išsispręstų, akivaizdu, reikia abiejų pusių nusiteikimo. Iš savo pusės tikrai signalizuoju tą nusiteikimą, kaip opozicija į tai reaguos, matysime“, – tvirtino ji.

Anot Seimo pirmininkės, pavasario sesiją parlamentarams dar liko priimti nemažai svarbių projektų, todėl ji vylėsi, kad opozicija tame darbe dalyvaus. 

„Pasekmės kai kurių nepriimtų įstatymų būtų gana rimtos. Turime rengtis savivaldos rinkimams, tad Vietos savivaldos įstatymas, Rinkimų kodeksas, Referendumo įstatymas – labai svarbu, kad jie visi būtų priimti dar šioje sesijoje. Taip ir buvo suplanuota. Žinoma, norėtųsi, kad svarstymo procese dalyvautų pilna apimtimi opozicija, kaip ir kalbant apie sveikatos įstaigų reformą“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos kilo po to, kai Seimas praėjusį antradienį svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui. Tuomet likus balsavimui, ar pritarti ministro atsakymams į klausimus, opozicijos iniciatyva padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą per balsavimą ketvirtadienį.

Valdantieji, reaguodami į tai, trečiadienio rytą sušaukė nenumatytą posėdį ir pritarė Kęstučio Navicko atsakymams. Protestuodama opozicija jau trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai. Tai jie ketina daryti ir antradienį.

Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite