Angle down Atgal

„Utenio“ stadione atsiras gyvybę gelbstintis prietaisas: prašo ir gyventojų paramos

„Aš tarsi vartininkas išspyriau kamuolį tolyn į aikštę, o jį pasigavęs Kasparas rezultatyviai baigė ataką“, – netikėtą idėją, kurią pavyko įgyvendinti per kelias valandas – Utenos „Utenio“ stadionui nupirkti automatinį defibriliatorių – futbolo terminais apibūdino Vaidotas Rastenis.

„Utenos Utenio“ bendruomenės nariai V.Rastenis ir Kasparas Mociūnas buvo šios idėjos autoriai, pirmieji savo lėšomis prisidėję prie jos įgyvendinimo. O kai jie apie šią iniciatyvą paskelbė socialiniuose tinkluose, pinigai tiesiog ėmė plaukti – juos pervedė „Utenos Utenio“ komandos fizinio rengimo treneris Aurimas Tilindis, klubo ir Utenos apskrities futbolo federacijos vadovai, treneriai.

Impulsą šiai akcijai davė šeštadienį Europos futbolo čempionato rungtynėse vos neįvykusi tragedija, kai per Danijos ir Suomijos rinktinių rungtynes aikštėje sukniubo danų futbolininkas Christianas Eriksenas. Pirmas prie jo pripuolė ir pirmąją pagalbą suteikė komandos kapitonas Simonas Kjaeras, o netrukus atskubėjo ir medikai. Žaidėjui buvo atliekamas širdies masažas, bet normalų širdies ritmą pavyko atstatyti tik panaudojus defibriliatorių. Neužilgo buvo pranešta, kad futbolininkas atsigavo ir yra ligoninėje.

V.Rastenis kitą dieną savo „Facebook“ paskyroje parašė: „Visi, kurie dirbame futbole, esame baigę (yra ir išklausiusių) pirmosios pagalbos kursus. Turime pažymėjimus. Kai kurie net ir 3 kursus vedamus įvairių specialistų.

Vakar, kai Danijos ir Suomijos rungtynių metu įvyko tas visus sukrėtęs įvykis, apie tai negalvojau. Bet kai sužinojau, ką tomis lemiamos pirmosiomis sekundėmis padarė danų kapitonas Simonas Kjaeras (vėliau dėl psichologinio išsekimo pasiprašė pakeičiamas) – prisiminiau visus tuos pirmos pagalbos kursus, kuriuos mes, futbolo žmonės, esame baigę (kai kurie ir išklausę). Kiek iš mūsų būtų supratę kas įvyko? Kiek iš supratusių būtų prisiminę ką daryti? Kiek iš mūsų būtų pasielgę kaip Simonas Kjaeras?

Dabar man atrodo, kad atsimenu ką reikia daryti. Bet tą lemiamą akimirką… Tikrai nežinau… ir dabar, nors žinau, kad Eriksenas gyvens, man vis dar baisu… Ar aš tokioje situacijoje sureaguočiau, kaip danų kapitonas Kjaeras? Ar išgelbėčiau gyvybę suteikdamas pirmąją būtinąją pagalbą svarbiausiomis, pirmosiomis sekundėmis?

Tokių žmonių, kaip danų kapitonas yra ir Lietuvos futbole, apie Marių Čeliauską ir Mantą Gintalą – komentare.

Greita ir tinkama aplinkinių pirmoji pagalba – neįtikėtinai svarbi. Bet kas po to?

Visuose stadionuose turėtų būti defibriliatorius. Bet dažniausiai jų nėra, nes tai ne pirmo būtinumo dalykas. Dažnas atsakymas: „O kas juo mokės naudotis?“, nors visi dirbantys futbole yra išklausę pirmos pagalbos kursus… Antras atsakymas: „Nėra pinigų. Brangu“. Kiek kainuoja viena žmogaus gyvybė? Defibriliatorius, berods, apie 2000.“

Šį įrašą išvydęs K.Mociūnas paklausė V.Rastenio, ar defibriliatorius yra „Utenio“ stadione. Išgirdęs, kad ne, iškart pasiūlė – organizuojam pinigų rinkimą ir nuperkam. „Utenos Utenio“ bendruomenės nariai netruko sukurti grupę „Messenger“ pokalbių platformoje ir į ją ėmė kviesti bendraminčius. O šie, savo ruožtu, skleidė žinią toliau.

Paklaustas, kiek užtruko, kol surinko reikiamą sumą defibriliatoriui įsigyti, V.Rastenis juokėsi: „Maždaug tiek, kiek tuo metu užtrukau nupjauti apie 30 arų pievos pas mamą kaime. Tai yra apie keturias valandas. O tada Artūrui Gimžauskui kilo idėja, kad galima surinkti lėšų ir nupirkti dar daugiau defibriliatorių.“

„Utenos Utenio“ valdybos pirmininko A.Gimžausko teigimu, naujas siekis – surinkti lėšų bent penkiems defibriliatoriams ir juos pastatyti pagrindiniuose Utenos sporto objektuose, tarp jų ir mokyklose.

„Džiaugiuosi, kad kilo tokia iniciatyva. Aišku, tikiuosi, kad šių prietaisų neprireiks. Bet saugumas yra svarbiausia. Įvykis Europos čempionate parodė, kad reikia turėti priemones tokioms situacijoms. Pas mus sportuoja ir nemažai veteranų, nežinai, kada ir kur gali nutikti nelaimė. Reikia turėti priemonę, kuri padėjo jos išvengti. Ir ši priemonė visada būtų po ranka, o ja naudotis gali kiekvienas, nes automatinis aparatas pats pasako, ką reikia daryti. Tuo pačiu įprasminsime ir defibriliatorių išradusio uteniškio Nobelio premijos laureato uteniškio Bernardo Lowno nuopelnus medicinai“, – teigė A.Gimžauskas.

Apie tai savo „Facebook“ paskyroje parašė ir K.Mociūnas:  „Vakar daugelis gyvai stebėjome kaip laiku suteikiama pirmoji pagalba gelbsti gyvybes. Tokių atvejų buvo ir Lietuvoje. Deja, dauguma stadionų dar neturi defibriliatoriaus. Šiandien su bendraminčiais ant vieno AED aparato jau susimetėm, bet futbolas žaidžiamas ne tik „Utenio“ stadione. Kviečiu visus pagalvot apie arčiausiai esančias aikštes, paraginti draugus / kolegas ir išspręsti tokį klausimą savo bendruomenėse. Ir PM, kas nori prisidėt dėl Utenos, gal daugelyje galėsim pasirūpinti daugiau aikščių. Vienas aparatas – iki 2000 eurų. Gerokai pigiau nei viena gyvybė.“

Anot K.Mociūno, jo išvystyta idėja parodė, kad viską galima padaryti patiems: „Nutarėme nieko nelaukti ir per kelias valandas įgyvendinome idėją. O dabar labai norime, kad defibriliatoriai atsirastų visose Utenos sporto bazėse. Man pavyzdys šio pritaiso tinklo išplėtojime yra Kaunas. Kai greitosios medicininės pagalbos stotis gauna pranešimą, dispečeriai iškart skambina į artimiausią įstaigą, kurioje yra automatinis defibriliatorius. Ir, kol greitosios pagalbos ekipažas dar važiuoja, atskubėję žmonės su defibriliatoriumi jau gali pradėti gaivinimo procedūra. Nes laikas čia labai svarbus.“

Panašiai ketinama daryti ir Utenoje. „Labai kviečiame visus mūsų bendruomenės narius, įmones prisidėti prieš šios iniciatyvos. Jei ją pavyktų įgyvendinti, būtų dar saugiau sportuoti. Be to, šie aparatai bus skirti ne tik sportuojantiems. Jais bus galima pasinaudoti ir netoliese įvykus nelaimei. Planuojame padaryti ir išplatinti žemėlapius su pažymėtomis vietomis, kuriose yra defibriliatoriai“, – kalbėjo „Utenos Utenio“ valdybos pirmininkas.

Simboliška, bet vos prieš savaitę, birželio 7 d., buvo minimos defibriliatoriaus išradėjo Bernardo Lowno 100-osios gimimo metinės. Jų proga renginiai vyko ir Utenoje. Garsusis gydytojas savo šimtmečio nesulaukė – šių metų vasario 16-ąją jis iškeliavo anapilin.

Defibriliatoriaus išradėjas B.Lownas, o tada dar Boruchas Lacas, gimė 1921 m. birželio 7 d. Utenoje, čia mokėsi, o 1935 m. su šeima išvyko gyventi į JAV. Jis 1942 m. baigė zoologijos bakalauro studijas Meino universitete, 1945 m. įgijo medicinos daktaro laipsnį Johno Hopkinso universiteto medicinos mokykloje ir pasinėrė ir medicinos bei mokslo pasaulį.

1959 m. B.Lownas ėmėsi tyrimų, kaip sukurti efektyvesnį ir mažiau traumuojantį prietaisą nei tuomečiai elektrošoko įtaisai. Ir po poros metų intensyvių tyrimų ir bandymų, bendradarbiaujant su inžinieriumi Barouh Berkovitsu, atsirado šiuolaikinio defibriliatoriaus prototipas.

1985 m. kaip vienam iš tarptautinio judėjimo „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ lyderių, B.Lownui buvo paskirta Nobelio taikos premija.

Žymus medikas nepamiršo ir savo gimtinės – Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jis ne kartą čia lankėsi, buvo Utenos krašto garbės pilietis. 2002 m. B.Lownas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.

„Šis prietaisas privalo būti kiekvienoje sporto bazėje, kiekviename sveikatingumo klube”. Taip apie uteniškio išrastą defibriliatorių, padėjusį išgelbėti milijonus gyvybių, sakė Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas Dalius Barkauskas.

*  *  *

Norintys prisidėti prie iniciatyvos nupirkti defibriliatorius visiems pagrindiniams Utenos sporto objektams, gali pervesti lėšas į VšĮ futbolo klubo „Utenos Utenis“ sąskaitą: LT197044060008051920

Pavedimo paskirtyje nurodykite: Parama defibriliatoriui.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite