Angle down Atgal

Tvarumo tendencijos: ar galima sukurti e-komerciją be šiukšlių?

Tvarumui tampant ne tik rinkodaros triuku, bet ir pažangos sinonimu, verslai vis aktyviau ieško būdų, kaip sukurti aplinkai draugiškesnes gaminių pakuotes. Ne išimtis ir naudojamos medžiagos: jos turi būti lengviau perdirbamos bei reikalaujančios mažiau išteklių. Neretai tenka ieškoti aukso vidurio tarp pakuotės funkcionalumo, produktams suteikiamos apsaugos  ir mažesnio poveikio aplinkai.  Nors vieno visiems tinkamo tvarumo recepto kol kas nėra ir vargu ar bus, rinkoje atsiranda vis daugiau problemų, ypač aktualių e-komercijos verslams.

Ieškoti tvaresnių sprendimų savo produkcijos pakuotėms verslus įpareigoja ne tik augantis visuomenės sąmoningumas, bet ir politiniai sprendimai. Europos žaliasis kursas, kuriuo siekiama iki 2050 m. visiškai neutralizuoti žemyno poveikį klimatui, pabrėžia žiedinės ekonomikos svarbą pramonės sektoriuje. Tai neabejotinai atsispindi ir pakavimo medžiagų tendencijose. JAV atliktas tyrimas parodė, kad kasmet išsiunčiama apie 165 milijardai pakuočių, o jų kartonui pagaminti apytiksliai reikia nukirsti daugiau nei 1 milijardą medžių. Žinoma, tokią padėtį lemia ir rinkos poreikiai: vartotojiškumas, pokyčiai dėl pandemijos, neišnaudoti reklaminiai plotai.

Akivaizdu, kad karantininis gyvenimas atvėrė daugiau galimybių e-komercijos verslams, o pirkimas internete tapo norma vis didesnei daliai gyventojų. Visame pasaulyje dar labiau išryškėjo e-prekybos privalumai: karantinas suveikė kaip katalizatorius, privertęs jau sėkmingai veikiančias įmones skaitmenizuoti savo procesus, todėl pati e-komercijos terpė tapo konkurencingesnė ir profesionalesnė, o vartotojai turi didesnį pasirinkimą. Nors tai yra be galo patogus, laiką sutaupantis būdas, bet augant e-komercijos rinkai, stipriai auga ir siunčiamų pakuočių šiukšlių kiekis. Remiantis  2018 m. Eurostat duomenimis, pagrindinės e-komercijos pakuočių atliekos Lietuvoje buvo popierius bei kartonas (71 proc.) ir plastikas bei stiklas (16,3 t).

Daugiau nei dvejus metus besitęsianti koronaviruso pandemija paskatino elektroninius pardavimus ir kartu išaugino pakuočių, skirtų siųsti prekes paštomatais, paklausą. Šiai tvarumo problemai spręsti verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ inicijavo „(Ne)pakuota“ hakatoną, kuriame kviečia įveikti „ChangeMakersON“ mestą iššūkį: kaip e-komercijoje sumažinti šiukšlių kiekį? Verslams, ieškantiems aplinkai draugiškesnių įpakavimų, šis hakatonas gali padėti rasti net kelis naujus ir inovatyvius sprendimus.

„Pagrindinis šio hakatono tikslas – kurti tvarią Lietuvos elektroninę komerciją ir padėti toms įmonėms, kurioms yra svarbus jų klientas bei mūsų aplinka. Matome, kad lietuviška e- komercija susiduria su iššūkiais, kurių vienas didžiausių – siuntų pakuočių šiukšlių kiekis. Nuo pirkimo vienoje ar kitoje internetinėje parduotuvėje didėja pakuočių, jų pakavimo ir sunaudojamo popieriaus, kartono, kertamų medžių kiekiai. Išsprendus šią siuntinių pakavimo problemą, tikime, Lietuvos e-komercija įgautų naują pagreitį“ – sako „ChangeMakersON“ komandos iniciatorė Simona Šimulytė.

Pandemijos metu elektroninės prekybos sektorius dažnu atveju pirkėjams buvo vienintelis saugus būdas įsigyti reikiamų prekių. Net parduotuvėms vėl atvėrus savo duris, pirkimo internete suteikiamų privalumų lietuviai neatsisakė – aktyviai pirkti internetu planuoja ir toliau. Atsižvelgiant į „Intrum“ atliktą tyrimą, Lietuvoje vartotojai yra tarp labiausiai linkusių pirkti internetu visoje Europoje. Maždaug pusė (48 proc.) Lietuvos gyventojų teigia, kad ir panaikinus su Covid-19 susijusius suvaržymus didžiąją dalį savo pirkinių ketina įsigyti internetu. Dažniau tokią poziciją Europoje išreiškė tik graikai (51 proc.) ir lenkai (58 proc.). Palyginimui, tik 28 proc. latvių, 39 proc. estų ir vidutiniškai 37 proc. visų europiečių pandemijai pasibaigus didžiąją dalį savo pirkinių planuoja įsigyti internetu.

„Džiugu, jog vis daugiau verslų pasirenka tvaresnes pakavimo medžiagas, tačiau vien to nebepakanka – būtinas visapusiškas naujų sistemų kūrimas, išnaudojant šiuolaikines technologijas. Norint rasti geriausią tvarių pakuočių sprendimą, būtina telktis, keistis žiniomis ir drauge generuoti naujas idėjas. Svarbu suprasti, kad geriausius rezultatus galime pasiekti tik dirbdami kartu“, – teigia „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorė Inga Juozapavičienė.

Pasak I. Juozapavičienės, nors sunku pasakyti, kokia tvarios pakuotės kryptis dominuos ateityje, aišku viena – tvari pakuotė turi būti ekonomiška, funkcionali ir daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai.

Jau rugsėjo 30 d. visi, norintys prisidėti prie tvaresnės ateities kūrimo, kviečiami prisijungti prie hakatono „(Ne)Pakuota“. Tai nemokamas virtualus renginys, kurio metu bus ieškoma tvarumui būtinų sąlygų: išplėtotos rūšiavimo ar perdirbimo sistemos, parengtos verslo tvarių pakuočių strategijos ar programos. Pusantros dienos renginyje hakatono dalyviams pagelbės mentoriai, kurie pasidalins savo žiniomis ir įžvalgomis bei suteiks grįžtamąjį ryšį idėjų pristatymo metu. Geriausias sprendimas turės galimybę laimėti MITA pre-akseleratoriaus ir pusės metų „Versli Lietuva“ bei „ChangeMakersON“ mentorystę įgyvendinant sprendimą.

Daugiau informacijos apie renginį čia: https://www.facebook.com/events/979465529568698

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite