Angle down Atgal

Teismas išnagrinėjo vaikų kaukių bylą, sprendimas – vasario pabaigoje

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį išnagrinėjo bylą dėl privalomo kaukių dėvėjimo pradinukams. Sprendimas bus skelbiamas beveik po mėnesio – vasario 23 dieną.

„Sudėtinga byla, sprendžiami sudėtingi klausimai, sprendimas atidedamas vasario 23 dienai“, – sakė byloje pirmininkaujanti teisėja Vaida Urmonaitė-Maculevičienė. 

Į teismą su pareiškimu ištirti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimą dėl kaukių mokiniams kreipėsi opozicijoje esančių Seimo narių grupė. Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas A. Dulkys ir ministerija šioje byloje yra atsakovai.

Abejoja dėl proporcingumo

Jie abejoja, kad įpareigojimas mokiniams dėvėti kaukes atitinka Konstitucijos nuostatą, jog žmogaus orumas yra neliečiamas, bei geriausius vaiko interesus.

Pareiškėjų vertinimu, toks įpareigojimas prilygsta „privataus gyvenimo, apimančio fizinę ir psichologinę asmens neliečiamybę, gerbimo ribojimui ir priimtas neturint įstatymuose numatytų įgaliojimų“.

Baigiantis bylos nagrinėjimui pareiškėjai teigė, kad atsakovas neįrodė, kodėl būtent ši tikslinė vaikų grupė pasirinkta, politinis sprendimas nepagrįstas jokia logika, COVID-19 atvejų skaičius auga, sprendimas proporcingumo prasme yra nepasiteisinęs, nėra jokių įrodymų, kad kaukių dėvėjimas mažina susirgimų skaičių.

Tuo metu atsakovų atstovai teigė, kad operacijų vadovo spendimas buvo teisėtas, sprendimas pradinukams dėvėti kaukes buvo priimtas atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, nes kaukė padeda sumažinti viruso sklaidą, ji nepažeidžia žmogaus privataus gyvenimo, pareiškėjų skundas turi būti atmestas.

Į šią bylą trečiuoju asmeniu siekta traukti Vyriausybę.

Ją įtraukti ir pareikalauti jos pozicijos šioje byloje prašė atsakovės Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės. Ministerija teigė, kad ji veikė Vyriausybės įgaliota, todėl byloje turėtų būti išklausyta ir Vyriausybės nuomonė.

„Prašymo įtraukti Vyriausybę bei pareikalauti jos pozicijos netenkinti, teisėjų kolegija nenustatė jos suinteresuotumo byloje“, – sakė byloje pirmininkaujanti teisėja V. Urmonaitė-Maculevičienė. 

Atsakovams teisme atstovavo Danguolė Milkevičiūtė, Jurgita Pakalniškienė, Galina Zagrebnevienė ir Inga Skutkevičiūtė.

Ragina rūpintis kitomis priemonėmis

Į teismą dėl minėto sveikatos apsaugos ministro sprendimo kreipėsi opozicinių partijų ir frakcijų atstovai, tarp jų – „darbiečiai“ Aidas Gedvilas, Mindaugas Puidokas, „valstiečiai“ Ligita Girskienė, Valius Ąžuolas, Dainius Kepenis, demokratai Linas Kukuraitis, Zenonas Streikus ir kiti.

Posėdyje dalyvavęs Seimo narys A. Gedvilas sakė, kad operacijų vadovas ribotai ieškojo kitų galimybių vaikams nuo COVID-19 apsaugoti.

„Nesutinku su teiginiu, kad delta atmaina labiau užsikrečia vaikai“, – sakė parlamentaras. Pasak jo, pagal tyrimus vaikai dažniau šia liga užsikrečia namuose, jis sako, kad privalomas kaukių dėvėjimas pradinukams moksliškai nėra pagrįstas.

„Rūpinamasi kaukėmis, o ne ventiliacijos gerinimu mokyklose“, – sakė A. Gedvilas.

Pasak jo, į jį kreipėsi tėvai, kurie skundėsi, kad esą po kaukių dėvėjimo jų vaikams skauda galvą, beria.

Privalomos kaukės mokyklose uždarose patalpose vyresniems mokiniams buvo įvestos lapkritį, o gruodį toks reikalavimas nustatytas ir pradinukams.

Ministerija: kaukės yra tam, kad nebūtų uždarytos mokyklos

Atsakovų atstovės teigė, kad kaukės buvo reikalingos tam, kad mokyklos nebūtų uždarytos ir mažiau gyventojų susirgtų, būtų guldomi į ligonines. Privalomos kaukės pradinukams buvo įvestos turint įgaliojimus ir neviršijant kompetencijos.

Pareiškėjų Seimo narių atstovas advokatas Justas Sakavičius abejojo, ar kaukių dėvėjimas gali palengvinti situaciją, kai sergamumas COVID-19 pasiekė daugiau nei 9 tūkst. atvejų.

Seimo narys Mindaugas Puidokas per teismo posėdį sakė, kad dirba Seimo Sveikatos reikalų komitete, ir jam nė vienas ekspertas pagrįstai mediciniškai nepagrindė medicininių kaukių dėvėjimo vaikams.  

„Psichologinė, psichosocialinė žala vaikams daroma, veikia vaikus neigiamai, nemoka dėvėti, neturi galimybės keisti jas“, – sakė parlamentaras.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė J. Pakalniškienė teismui paaiškino situaciją, dėl ko kilo būtinybė pradinukams dėvėti kaukes.

„6-11 metų amžiaus grupėje plito infekcija, kiekvieną savaitę augo sergančiųjų skaičius. Virš 15 proc. visų atvejų ugdymo įstaigose, protrūkiai ir užsikrėtimai ugdymo įstaigose augo. Sumažėjo, kai buvo mokinių atostogos, tada mažiau testuota, bet buvo ir mažiau kontaktų. (...) Situacija buvo blogėjanti“, – kalbėjo ji.

„Valdant COVID-19 infekciją, nėra vienos priemonės, yra kompleksas priemonių. Vėdinimo sistemų mokyklos beveik nėra, per langus vėdinti rudenį-žiemą sudėtinga. Svarstyta galimybes mažinti vaikų skaičių, išlaikyti fizinį atstumą, tačiau tos priemonės sunkiai pasirodė įgyvendinamos. Buvo srautų valdymas, tai nepadėjo, situacija blogėjo. Buvo nuspręsta dar vieną papildomą priemonę įvesti“, – aiškino ministerijos atstovė.

Pasak jos, buvo atkreiptas dėmesys į tai kad, kad iš mokyklos grįžę vaikai gali infekciją platinti ir kitiems, taip pat šeimos nariams.

„Sprendimas buvo priimtas esant delta atmainai. Informacija rodė, kad ji labiau plinta tarp vaikų nei kitos. Prancūzija, Belgija, Italija, Vokietija irgi įvedė kaukes vaikams. Švedija ir Norvegija to netaikė – ten kitos galimybės dėl klasių dydžio, atstumų“, – sakė J. Pakalniškienė.

Ji pažymėjo, kad tikslas šių priemonių – išlaikyti vaikams kontaktinį ugdymas, toks ugdymas užtikrina vaiko interesus.

„Kaukė – infekcijos plitimo kontrolės priemonė, kaukių dėvėjimas padeda sumažinti žmogui patenkančio viruso dozę, riziką mažinanti priemonė“, – sakė atstovė.

Lietuvoje per pandemiją nuo COVID-19 mirė du vaikai – 1 metų kūdikis ir paauglys.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite