Angle down Atgal

Svarbiausi dalykai, kuriuos reikėtų atsiminti apie galimus apsinuodijimus vasarą

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus specialistai primena, kokiomis medžiagomis vasarą apsinuodijama dažniausiai.

 

Trąšos bei pesticidai

Vasaros laikotarpiu dažniausiai pasitaiko apsinuodijimai nedideliais kiekiais trąšų. Šie apsinuodijimai nėra labai pavojingi. Apsinuodijus trąšomis, priklausomai  nuo jų patekimo į organizmą būdo, gali varginti pykinimas, vėmimas ir viduriavimas, bendras silpnumas. Įkvėpus, galimi ir viršutinių kvėpavimo takų bei odos ar gleivinių sudirginimo požymiai.

Ypač  sunkius apsinuodijimus gali sukelti  koncentruotos kompleksinės trąšos ir pesticidai, kai jie naudojami nesilaikant saugos reikalavimų arba atsitiktinai pavartojami ne pagal paskirtį. Dažnas, atšilus orams ir prasidėjus šiltajam metų laikui, susimąsto, ar kovojant su piktžolėmis ir kenkėjais, nevertėtų į pagalbą pasitelkti pesticidų. Šiuolaikinės priemonės pritaikytos patogiam buitiniam vartojimui ir yra gerokai mažiau toksiškos nei jų pirmtakės. Tačiau derėtų nepamiršti tinkamų apsaugos priemonių. Dirbant su pesticidais, būtina apsaugoti veidą, kvėpavimo takus, odą ir akis.

Reikėtų mūvėti pirštines,  rūbais pridengti atviras kūno vietas. Apdorojant didesnius plotus ar dirbant su pesticidais ilgesnį laiką, reikia dėvėti apsauginius akinius, respiratorių. Nesilaikant būtinų saugaus darbo su šiomis medžiagomis taisyklių ir jų įkvėpus, gali atsirasti  dusulys, galvos svaigimas, silpnumas, kvėpavimo takų pažeidimai. Netyčia prarijus, atsiranda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, galvos svaigimas, sunkiais atvejais – rankų drebulys, traukuliai, sąmonės netekimas. Trąšoms patekus ant odos, atsiranda paraudimas, niežulys, rečiau pūslelinis bėrimas. Pesticidus būtina kuo greičiau nuplauti tekančiu vandeniu su muilu.

Dirbdami atvirame ore, atkreipkite dėmesį, ar vėjas nepučia purškiamų chemikalų į jus. Dirbant su pesticidais, draudžiama tuo pačiu metu valgyti ar gerti. Baigus darbą su pesticidais, būtina nusiplauti rankas su muilu, nusivilkti suterštus drabužius. Šias medžiagas privalu laikyti originaliose pakuotėse, atskirai nuo maisto produktų, vaistų ir kitų buityje vartojamų priemonių, kad jų nepasiektų vaikai, senyvi žmonės, naminiai augintiniai. Visais atvejais, įtarus apsinuodijimą trąšomis ar pesticidais, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Vabzdžių įkandimai ir apsinuodijimai priemonėmis, skirtomis apsaugai  nuo jų

Didesnės ar mažesnės reakcijos organizmą ištinka įgėlus bitei, vapsvai, širšei, skruzdėlei, uodui, sparvai ar gyliui. Bičių, vapsvų, širšių nuodai sudaryti iš baltymų, peptidų ir aminų, kurie sukelia vietinį dirginimą arba bendrinę organizmo alerginę reakciją. Skruzdėlių nuodų pagrindinė dalis yra organinė skruzdžių rūgštis, vietiškai dirginanti odą. Uodų, sparvų ir gylių nuodai lengvina kraujo siurbimą (stabdo kraujo krešėjimą), sukelia vietinę reakciją.

Nealergiškiems žmonėms pavieniai bičių ar vapsvų įgėlimai nėra pavojingi, tik skausmingi, vietiškai dirginantys. Įgėlimo vietoje paprastai juntamas skausmas, stiprus niežėjimas, atsiranda paraudimas, patinimas. Bitės įgėlimo vietoje gali likti tamsus geluonis. Jį reikia atsargiai pašalinti, nubraukiant geluonį. Pavojingiausia laikoma bendra organizmo reakcija: galvos svaigimas, pykinimas ir vėmimas, bendras silpnumas, bėrimas, plintantis visame kūne, padažnėjęs kvėpavimas ir/ar atsiradęs švokštimas, sąmonės netekimas.

Būtina atminti, kad jei įgelta į galvos ar veido sritį – kaklą, liežuvį, apatinio žandikaulio sritį, vietinė audinių reakcija ir be alergijos požymių gali būti grėsminga gyvybei dėl kvėpavimo takų tinimo, sutrikdančio kvėpavimą. Jei žmogus nealergiškas, simptomai pranyksta savaime arba pakanka vietiniam gydymui skirto šaldomojo tepalo. Tuo tarpu, pasireiškus alerginės reakcijos požymiams  ar pastebėjus bendrą organizmo reakciją, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Kartais pasitaiko apsinuodijimų priemonėmis, kurios skirtos vabzdžiams atbaidyti (repelentais). Priklausomai nuo priemonės sudėties ir vartojimo būdo, dažniausi apsinuodijimo simptomai -  pykinimas, vėmimas, seilėtekis, ašarojimas, gali svaigti galva, atsirasti bendras silpnumas, sunkiais atvejais - traukuliai, sutrikti širdies ritmas ir kvėpavimas, gali ištikti koma. Apsinuodijus priemonėmis vabzdžiams atbaidyti ar dar pavojingiau – vabzdžiams naikinti, būtina nedelsiant pasitarti su specialistu, nes  gali vystytis sveikatai ar net gyvybei grėsmingi simptomai.

Gyvatės įkandimai

Lietuvoje yra tik vienintelė nuodinga gyvatė – paprastoji angis. Angis gyvena drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, aukštapelkėse, pamiškėse. Mėgsta šiltas ir saulėtas vietas. Miške uogaujant, reikėtų būti atidesniems – neužlipti ant gyvatės, nekišti rankų po šaknimis, kelmais, o pamačius gyvatę –negaudyti jos. Gyvatė kanda tik gindamasi, jei leisime jai ramiai pasišalinti, ji pati nepuls.

Miške patartina avėti aulinius batus. Karštomis dienomis gyvatės gali atšliaužti į daržus, prie šulinių, namo, tvarto pamatų. Gyvatė dažnai painiojama su bekoju driežu gluodenu ar žalčiu. Žaltys turi geltonus skruostus, o įkandus ropliui, jį identifikuoti galima pagal įkandimo žymes. Įkandus žalčiui, matysis dantų juosta, panašiai kaip žandikaulis, tuo tarpu įkandus gyvatei, matosi tik dvi žymės. Nuodų kiekis priklauso nuo metų laiko, t. y., pirmieji pavasariniai įkandimai sukels sunkesnius simptomus, nes per žiemą gyvatė pagamino daug ir didelės koncentracijos nuodų.

Gyvatės nuoduose yra baltymų, fermentų, sukeliančių audinių pažeidimą ir kraujo kūnelių irimą. Simptomų stiprumą ir pobūdį, įgėlus gyvatei, lemia tai, ar daug nuodų įkandimo metu gyvatė spėjo sušvirkšti, taip pat įtakos turi ir nukentėjusio žmogaus amžius, bendra būklė, įkandimo vieta (pavojingiausios – galvos ir veido sritys). Pirmomis valandomis daugeliui pacientų kyla bendroji reakcija: apima baimė, galvos svaigimas, silpnumas, gali atsirasti vėmimas, viduriavimas, padažnėti širdies ritmas, kristi kraujospūdis.

Dažniausiai įgeliamos galūnės, todėl jos ima pamažu tinti, sunkiais atvejais tinimai gali kilti iki liemens, tada visus galūnės audinius apima uždegimas, jie skausmingi, oda patamsėja, prasideda kraujagyslių ir limfagyslių uždegimas. Labai svarbu gyvatės įgeltai vietai suteikti stabilią padėtį, kad ši nejudėtų. Įkastą vietą pirmosiomis valandomis po įvykio rekomenduojama šaldyti, patartina nuimti nuo galūnių žiedus, laikrodį. Negalima įkastos vietos užveržti, pjaustyti, deginti.

Priešnuodžiai yra leidžiami tik tiems pacientams, kuriems yra didelis ir stiprus sisteminis nuodų poveikis. Visiems kitiems yra taikomas simptominis gydymas. Nekomplikuotais atvejais paprastai pasveikstama per 2-7 dienas. Įkandus angiai, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją.

Nitratai bei nitritai

Nitritai bei nitratai – tai iš azoto ir deguonies sudaryta cheminė medžiaga, kuri neturi kvapo, skonio,  ilgai išlieka vandenyje net šį virinant, naudojant buitinius filtrus  ar kitaip paruošiant. Taigi, vasarą atostogaujant sodybose, kaimuose, pavojinga maisto ruošimui naudoti vandenį iš šulinių, kurių vanduo nėra patikrintas. Pastarasis gali būti užterštas nitratais.

Ypač pavojingos šios medžiagos yra nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus. Mokslininkai įrodė, kad nėščiosioms, vartojančioms nitratais užterštą vandenį, dėl pastovaus deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai. Nitratai pavojingi kūdikiams, nes jiems dar nesusiformavusi fermentinė nitratų redukavimo sistema. Nitritams jungiantis su kraujo baltymu hemaglobinu susidaro methemoglobinas, kuris negali prisijungti deguonies ir vystosi hipoksija.

Apsinuodijimas nedideliais nitratų kiekiais dažniausiai nepastebimas. Gleivinėse, pirštų galiukuose, ausų pakraščiuose atsiranda mėlynas atspalvis, gali atsirasti pykinimas, varginti vėmimas. Jei apsinuodijimas sunkesnis, gali sutrinkti kvėpavimas, širdies veikla, prarandama sąmonė, pamėlsta visas kūnas, o kraujas įgauna šokoladinį atspalvį.  Jei įtariamas apsinuodijimas nitratais, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Visais atvejais, kai yra įtariamas apsinuodijimas, geriausia nedelsiant skambinti į VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. numeriu 8-5 236 20 52) – ten dirbantys gydytojai toksikologai konsultuoja visą parą.

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite