Angle down Atgal

Suomijos ir Švedijos parlamentuose vyksta debatai dėl NATO narystės

Suomijos ir Švedijos parlamentai pirmadienį pradėjo svarstyti abiejų šalių planus įstoti į NATO, kaimynėms ketinant jau šią savaitę pateikti paraiškas prisijungti prie Vakarų karinio aljanso, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei.

Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO, o Švedijos valdančioji partija irgi pranešė remianti narystę Aljanse, todėl tikėtina, kad abi šalys prašymus pateiks kartu.

Šis žingsnis žymi dramatišką atotrūkį nuo abiejų šalių ilgalaikės nesijungimo prie karinių blokų politikos. Suomija karinio neutraliteto laikėsi ilgiau kaip 75 metus, o Švedija – du šimtmečius.

Helsinkyje parlamentas pradėjo sesiją, galinčią tęstis kelias sienas, ankstesnę dieną prezidentui Sauli Niinisto (Sauliui Nynistei) ir premjerei Sannai Marin (Sanai Marin) išdėsčius pasiūlymą dėl stojimo į NATO.

„Mūsų saugumo aplinka iš pagrindų pakito, – pirmadienį parlamentui sakė S. Marin. – Vienintelė šalis, kelianti grėsmę Europos saugumui ir dabar atvirai agresyviai kariaujanti, yra Rusija.“

Maskva ne kartą perspėjo Suomiją ir Švediją, kad jų užmojai įstoti į NATO sukels pasekmių.

„Tai eilinė didelė klaida, atnešianti toli siekiančių pasekmių“, – Rusijos naujienų agentūros pirmadienį citavo užsienio reikalų ministro pavaduotoją Sergeju Riabkovą.

200 vietų turinčiame Suomijos parlamente triuškinama dauguma – mažiausiai 85 proc. – remia sprendimą stoti į NATO. Šeštadienį palaikymą tokiam siekiui išsakė S. Marin Socialdemokratų partija.

Parlamento pirmininkas Matti Vanhanenas (Matis Vanhanenas) sakė, kad „buvo pateikta daugiau kaip 150 prašymų pasisakyti“, todėl balsavimas pirmadienį veikiausiai neįvyks.

Šalies visuomenė taip pat atrodo tvirtai remianti Suomijos narystę Aljanse.

Kaip rodo naujausios apklausos, suomių, norinčių, kad jų šalis įstotų į bloką, dalis padidėjo iki daugiau kaip trijų ketvirtadalių ir yra daugiau kaip trigubai didesnį, lyginant su padėtimi iki vasario 24 dienos, kai Rusija pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.

Suomija, turinti 1,3 tūkst. km ilgio sieną su Rusija, 1939 metais patyrė Sovietų Sąjungos karinę invaziją..

Per vadinamąjį Žiemos karą suomiai įnirtingai priešinosi, bet galiausiai buvo priversti pasirašyti taikos sutartį su Maskva, pagal kurią sovietams buvo perleistos didelės teritorijos rytiniame Karelijos regione.

Tuo metu Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) sakė, kad pirmadienį konsultuosis su parlamentu, prieš paskelbdama vyriausybės oficialų ketinimą stoti į NATO.

Šis pranešimas turėtų būti paskelbtas vėliau pirmadienį, nurodė žiniasklaida.

Valdančioji Socialdemokratų partija sekmadienį pritarė planams įstoti į Aljansą, todėl parlamente šis siūlymas būtų paremtas tvirtos daugumos.

M. Andersson partijos pozicija dramatiškai pasikeitė – Švedijos socialdemokratai priešinosi šalies narystei NATO nuo pat šio bloko įkūrimo. Pati premjerė dar kovą sakė nepritarianti tokiai galimybei.

Švedijos visuomenės parama NATO narystei taip pat smarkiai išaugo – iki maždaug 50 procentų. Apie 20 proc. gyventojų išlieka nusistatę prieš stojimą į bloką, rodo apklausos.

 

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite