Angle down Atgal

Suk­čiai ke­liuo­se. Kaip ne­pak­liū­ti į pink­les?

Per ka­ran­tiną ša­ly­je išaugęs su­kčia­vi­mo at­vejų skai­čius at­kreipė po­li­ci­jos ir gy­ven­tojų dėmesį – drau­di­mo žalų eks­per­tai per­nai išaiš­ki­no be­veik treč­da­liu dau­giau ap­ga­vys­čių nei anks­tes­niais me­tais. Tyrėjų tei­gi­mu, vaiz­do įra­šai ir nuo­trau­kos iš įvy­kio vie­tos pa­de­da leng­viau at­skleis­ti su­kčių už­ma­čias.

„Šiandien dažniau girdime, kad sukčiai savo aukų ieško internetu ar telefonu. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad pastaraisiais metais apgavikai aktyviai veikia gatvėse, keliuose ir net stovėjimo aikštelėse“, – sako vienos draudimo bendrovės Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis. Bendrovės specialistai kasdien tiria vidutiniškai po du naujus atvejus, kai sukčiai mėgina neteisėtai gauti draudimo išmoką, pasipelnyti iš transporto žalų.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį net 258 kartus apsidraudusieji bandė neteisėtai pasipelnyti, siekdami gauti jiems nepriklausančias draudimo išmokas. Didžiąją dalį bandymų sudaro didinamas nuostolis ir klastojamos įvykio aplinkybės.

„Nagrinėdami surinktą informaciją, pastebime atvejų, kai apie žalą pranešantis asmuo nurodo su konkrečiu eismo įvykiu nesusijusius apgadinimus. Taip siekiama pasipelnyti, pasinaudojant kito asmens civilinės atsakomybės draudimu“, – dėsto A. Juodeikis.

Bendrovė užfiksavo, kad pernai išaiškintų sukčiavimų skaičius buvo 29 proc. didesnis nei metais anksčiau. Labiausiai – net keturis kartus – padaugėjo atvejų, kai asmuo apsidraudžia po eismo įvykio ir kreipiasi į draudikus, siekdamas neteisėtai gauti išmoką.

Daugiau nei du kartus užfiksuota atvejų, kai sukčiaujama, didinant patirtą nuostolį. „Draudimo bendrovėje iš viso per praėjusius metus užregistruota 615 sukčiavimo atvejų, susijusių su transporto žalomis. Vidutinė neteisėtai bandomos gauti išmokos suma siekė beveik 2,9 tūkst. Eur. Per metus bandyta neteisėtai gauti nepriklausančių draudimo išmokų už 1,75 mln. Eur, šiemet ši suma dar padidėjo – tik per pirmąjį ketvirtį apgaule bandyta pretenduoti į 770 tūkst. Eur siekiančias išmokas.

Anot draudimo eksperto, vairuotojai vis dar nukenčia ir nuo vadinamųjų „pakišinėtojų“, kurie avarijas sukelia tyčia. Šie sukčiai gerai išmano Kelių eismo taisykles ir naudojasi kitų eismo dalyvių neatsargumu. Kartais avarijas jie kelis kartus iš eilės sukelia tose pačiose vietose, o įvykių kaltininkai nė nenutuokia, kad pakliūva į „pakišinėtojų“ spąstus.

Pasak A. Juodeikio, paprastai „pakišinėtojus“ išduoda jų eismo įvykių istorija. Įtardami, kad aplinkybės gali būti klastojamos ar įvykis sukeltas tyčia, draudimo ekspertai dažniausiai perduoda žalos medžiagą tirti teisėsaugos institucijoms.

A. Juodeikis nurodo, kad išmanusis telefonas ar vaizdo registratorius yra vienos efektyviausių priemonių, ne tik padedančių klientams apsisaugoti nuo sukčių, bet ir sklandžiau bei greičiau sureguliuoti žalas nuotoliniu būdu. „Transporto priemonių padėtis, padangų pėdsakai ant asfalto ir net šukės gali tapti svarbiomis detalėmis, ekspertams atkuriant eismo įvykio vaizdą. Taip pat daug naudingos informacijos gali suteikti vaizdo registratorių įrašai“, – teigia A. Juodeikis.

Parengta pagal pranešimą spaudai

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite