Angle down Atgal

„Šis kiaušinis – šimtas šeštas!“

„Velykos ką tik nuriedėjo paskui margučius, tačiau gražus šventinis laikotarpis vis dar tęsiasi ir dar kartą norisi pažvelgti į pačią pradžią“, – taip į susirinkusius Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje balandžio 21-ąją, prieš pat Atvelykį, kreipėsi edukacinio užsiėmimo, skirto geriau pažinti Atvelykio tradicijas, sumanytoja Vaikų literatūros skyriaus vedėja Eglė Uleckienė.
 

Pajutusi auditorijos susidomėjimą, Eglė toliau dalinosi netolimais įvykiais: „Beveik prieš pat Velykas skaičiau su sūnumi Ramutės Skučaitės eilėraščių knygą „Raidžių namučiai“ ir lyg tyčia Benui labai patiko eilėraštis, kurį gal dešimt kartų reikėjo perskaityti: „Šis kiaušinis – šimtas šeštas! / meta lukštą juodas šeškas. / Šimtas vištų nė nežino, / kas išnėrė iš vištyno…“. Skaitydama eilėraštį dar kelis kartus, pagalvojau – kaip būtų gražu surengti 100 margučių parodą bibliotekoje!.. Pagalvojau nedrąsiai, juk buvo penktadienio vakaras, o Velykos – jau po savaitės, kas gi šitaip skubiai suneš 100 margučių!? Bet parodos dalyviai atsirado taip greitai ir netikėtai, kaip ir pati mintis rengti 100 margučių parodą „Pasaulis margas. Margutis dar margesnis!“. Ir paroda labai greitai ir gražiai visu šimtu Margučių užpildė bibliotekos II aukšto erdvę, ir visi 100 margų Margučių, pasitikdami parodos lankytojus, jaukiai pūpsojo savo stoveliuose – lyg visada čia būtų buvę.

Velykos jau baigėsi, parodos eksponavimo laikas jau irgi į pabaigą, bet margutis tiek neša gilios prasmės, kad nusprendėme: būtina sustoti ir pamąstyti, pakalbėti ir išmintimi pasidalinti apie šį nepaprastą Atvelykio laikotarpį bei margučio spalvų reikšmes“.

Apie Atvelykį, jo papročius ir kitas šmaikščias ir rimtas Atvelykio tradicijas, margučių spalvų reikšmes, kodėl ir Atvelykiui marginami kiaušiniai, į edukacinį užsiėmimą susirinkusiems dalyviams pasakojo Prienų krašto muziejaus edukacinių programų vadovė Emilija Petrauskaitė. Emilija ir Eglė, papildydamos viena kitą, pasakojo, kad kiekvienas margintojas, margutyje savo ranka rašydamas raštą, pasakoja savo istoriją, išpiešia savo norus ir linkėjimus. Edukatorės, prieš pateikdamos praktinę užduotį edukacinio užsiėmimo dalyviams, juos drąsino laisvai kurti, sakydamos, kad kiekvienas žmogus turi savo norų (gal sveikiau maitintis, gal keliauti, gal antrąją pusę susirasti?), tikslų, svajonių, todėl kiekvienas gali ieškoti savos margučio išraiškos, nebijoti atrasti savo raštus, savo brūkšnio ir taško charakterį, o kartais tiesiog mėgautis bendrumu, kurį suteikia margučio marginimas. Tai padaryti užsiėmimo dalyvius ir pakvietė Eglė ir Emilija.

Edukatorių pasakojimas apie senąsias tradicijas visą auditoriją taip įtraukė į baltiškųjų papročių ir ženklų pasaulį, kad užduotis ženklais, kuriais ir šiandien dar marginami kiaušiniai, parašyti linkėjimą SAU, kiekvieną improvizuoto margučio margintoją įtraukė lyg į magišką ritualą. Ir maži, ir dideli užsiėmimo dalyviai, susikaupę piešė ženklus, kurių pagrindas yra tik du elementai – taškas ir brūkšnys. Tačiau kiek įvairiausių variacijų šiais dviem ženklais galima sukurti! Kiek daug pasakyti! Kiek daug palinkėti pasauliui ir SAU. Kiekvieno užsiėmimo dalyvio ant improvizuoto kiaušinio užrašytas palinkėjimas, žinoma, nebuvo perskaitytas garsiai: jei garsiai pasakysi – neišsipildys, teigia senolių išmintis. Todėl kiekvienas labai asmeniškas ir labai meniškas kūrybinis darbas buvo perskaitytas tyliai, tik akimis. Grožis akims buvo neišpasakytas!
 

O po tokio kruopštaus, kūrybingo ir tylaus darbo Atvelykio laukimo pripildytą erdvę netikėtai perskrodė kanklių stygų garsai ir folklorinio ansamblio „Obelėlė“ dainininkių ir jų vadovės Renatos Žibienės atliekamos lietuvių liaudies dainos melodija, kuri, lyg už rankos paėmusi, išvedė margučio stebuklo kūrėjus į bibliotekos kiemelį vėl, kaip ir per Velykas, ridenti. Ir per Atvelykį margučiai nuo seno buvo ridenami: gal per Velykas su kuo parungtyniauti nesuspėta, gal dar koks nors giminaitis ar krikštavaikis neaplankytas? Atvelykis – labai tinkamas laikas tai padaryti.

Ir nuriedėjo vienas už kitą margesni margučiai, ir pabiro kiemelyje! Varžytuvės vyko rimtos, ne vienas lukštas dužo! Bet ir ridinėtojų pintinėlės laimėtais margučiais labai sparčiai pildėsi. O koks margučių ridenimas be dainos. „Obelėlės“ ansamblio dainininkių skambūs balsai skrodė pušyną, stebino praeivius, sustojusius pasižiūrėti ir pasiklausyti. O kai kas iš praeivių, nors ir šventiniam šurmuliui baigiantis, dar spėjo prie ridinėtojų prisijungti, smagiame būryje pabūti.

Rimstant renginio šurmuliui Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos dierektorė Daiva Čepeliauskienė padėkojo ir įteikė dovanėles 100 margučių parodos „Pasaulis margas. Margutis dar margesnis“ autoriams Jūratei Blaževskienei, Vitalei Žiūkienei, Aldonai Andriuškevičienei, Gražinai Mikušauskaitei, Daivai Uleckienei, Ritai Koklevičienei, Laimai Laukaitienei, Eugenijai Margelevičienei, Onutei Masterkovienei, renginį dainomis papuošusioms folklorinio ansamblio „Obelėlė“ dainininkėms ir jų vadovei, Pakuonio bibliotekos bibliotekininkei Renatai Žibienei. Direktorė pasidžiaugė, kad edukacinis užsiėmimas vyko labai kūrybingai bendradarbiaujant Bibliotekai ir Prienų krašto muziejui, kuriam atstovavo edukacinių programų vadovė Emilija Petrauskaitė. Padėkojusi visiems renginio dalyviams, parodos autoriams, vedėjams, direktorė Daiva Čepeliauskienė priminė, kad šiemet Bibliotekai – 85-eri. Ji įteikė kiekvienam po tuščią proginį bibliotekos atvirlaiškį ir pakvietė norinčius išsakyti savo linkėjimus ir mintis apie Biblioteką: sugrįžus namo, kiekvienam patogiu laiku parašyti atvirlaiškį bibliotekai, o vėliau jį atnešti į bet kurį skyrių arba įmesti į knygų grąžinimo įrenginį prie bibliotekos.

Tą vakarą visi skirstėsi nešini jaukumu ir bendryste: juk apie tai ir yra artėjantis Atvelykio savaitgalis, Biblioteka ir ją lankantys Žmonės.

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos metodininkė Dalia Bredelienė ir Vaikų literatūros skyriaus vedėja Eglė Uleckienė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite