Angle down Atgal

Šilta žiema taupo žmonių pinigus

Sąskaitų už šildymą dydžiu šiemet skųstis negalima – žiema jau įpusėjo, o jos kone trečdaliu mažesnės nei 2018 m. Tai lėmė sumažėjusios šilumos kainos ir klimatinės sąlygos. Šilti pajūrio orai leidžia sutaupyti ir kretingiškiams.

Šilumos reikia šešis kartus mažiau
Stebėtinai šilta žiema pajūryje kretingiškius džiugina ne tik kartais pavasarį primenančiais vaizdais. Atšilę orai žmonėms leidžia sutaupyti daugiau pinigų.
Štai Kęstučio gatvėje renovuotame name apie 40 kvadratinių metrų ploto bute gyvenanti šeima užpraėjusių metų lapkritį vien tik už šildymą mokėjo 30 eurų 45 centus, o už praėjusį lapkritį – tik 22 eurus.
Topolių gatvėje nerenovuoto namo 56 kvadratinių metrų ploto bute gyvenantiems kretingiškiams šildymas 2018 metų lapkritį kainavo 45,35 eurų, o pernai lapkritį – tik 39,26 eurų.
UAB Kretingos šilumos tinklai direktoriaus pavaduotojo šilumos realizacijai Tomo Liaučio teigimu, sąskaitos už pastato šildymą dydį lemia daug veiksnių, ne tik vidutinė lauko oro temperatūra, kuri praėjusių metų pabaigoje buvo neįprastai aukšta.
Lemiamos įtakos turi ir šilumos kaina, pastato ir šildymo sistemos būklė, patalpose palaikoma temperatūra ir kiti veiksniai.
„Užpraėjusių metų gruodį dėl aukštos biokuro kainos šilumos pabrangimas buvo pasiekęs piką – 6,83 centai už kilovatvalandę be PVM.
Praėjusį gruodį šilumos kaina buvo mažesnė 16,5 procento ir siekė 5,86 ct už kWh be PVM. Tai lėmė gerokai mažesnė vidutinė biokuro kaina“, – aiškino T. Liaučys.
2018 m. gruodį, esant +0,25OC vidutinei lauko oro temperatūrai, šilumos suvartojimas per mėnesį renovuotuose namuose siekė 6–13 kWh kvadratiniam metrui arba 0,45–0,97 eurų su PVM.
Neatnaujintuose daugiabučiuose šilumos buvo suvartojama gerokai daugiau – 14–35 kWh arba 1,04–2,60 eurų su PVM.
Pernai gruodį, kai vidutinė lauko oro temperatūra buvo +3,36OC, šilumos renovuotuose namuose suvartota dar mažiau – 5–12 kWh arba 0,32–0,77 eurų su PVM.
Pirmąjį šios žiemos mėnesį taupė ir neatnaujintų namų gyventojai. Juose šilumos suvartota 13–30 kWh kvadratiniam metrui arba 0,83–1,92 eurų su PVM.
„Mažas šilumos suvartojimas renovuotuose namuose jau nieko nebestebina. Kai kuriais atvejais jis, palyginti su nerenovuotais namais, mažesnis net šešis kartus.
Dalis nerenovuotų pastatų, nors pernai gruodis buvo šiltesnis už 2018 m. gruodį, sunaudojo panašų kiekį šilumos.
Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad nerenovuoti pastatai yra jautresni vėjuotiems ir darganotiems orams, bei kai kuriais atvejais patalpose laikyta aukštesne temperatūra“, – teigė T. Liaučys.
Anot pavaduotojo, jau ne kartą kalbėta, kad renovuotuose pastatuose mažiau suvartojama ne tik šilumos energijos – mažiau naudojama ir kuro šilumai gaminti. Dėl to mažesnė oro tarša, kiekvieno buto savininkas pats gali nustatyti patalpos temperatūrą.
„Pernai lapkritį aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui tvarkos aprašas.
Jame numatyta parama dalinei daugiabučių renovacijai, kai atnaujinamos vidaus šildymo ir karšto vandens sistemos.
Norintieji sutaupyti šilumos ir pinigų už šildymą turėtų pasidomėti šia galimybe ir dalyvauti programoje bei gauti valstybės paramą“, – kvietė T. Liaučys.


Kompensacijų gavėjų daugėja
Dėl šiltų orų pasiekiančios mažesnės sąskaitos už šildymą bei augančios pajamos, regis, turėtų mažinti gyventojų, prašančių kompensuoti šildymo išlaidas, gretas, tačiau Kretingos rajone tokių asmenų daugėja.
Rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, 2017 metais kompensacijas už šildymą nuo sausio 1 iki gruodžio 31 dienos gavo 3243 asmenys, išmokėta 75 tūkst. 311 eurų.
2018 m. buvo 3388 kompensacijos gavėjai, išmokėta 116 tūkst. 381 euras.
Pernai gaunančių kompensacijas už šildymą skaičius išaugo iki 3707 gyventojų, bet jie gavo mažesnes kompensacijas – išmokėta 94 tūkst. 579 eurai.
Kompensacija skiriama, kai išlaidos šildymui viršija 20 procentų asmens ar šeimos gautų pajamų.
Pensininkai, kurie gyvena vieni ir kurių pajamos nesikeičia bei kurių šeimose nėra darbingų asmenų, prašymą gauti kompensaciją gali teikti kartą per metus, ir ji skiriama 6 mėnesiams.
Visi kiti gyventojai prašymus teikia kas tris mėnesius, nes vis peržiūrima, ar nepasikeitė jų pajamos.
Pastatams šildyti šilumos greičiausiai mažiau bus suvartota ir sausį. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Stebėjimų departamento Prognozių ir perspėjimo skyriaus vedėjos Vidos Ralienės teigimu, iki sausio 20 dienos oras bus toks pat, kaip ir dabar.
Po 20-tos naktimis bus truputį šalčiau, dienomis – apie 0.
Prognozuojama, kad vasaris bus artimas įprastam vasariui – sulauksime ir šiltesnių, ir šaltesnių dienų. Vidutinė oro temperatūra numatoma – 3,2 laipsnio. Tikslesnė prognozė vasariui paaiškės sausio antroje pusėje.

http://www.svyturiolaikrastis.lt/

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite