Angle down Atgal

Šildymo sezonui įsibėgėjant: vieni rizikuoja naudodami krosnis, kiti ieško efektyvesnių sprendimų

Sparčiai vėstantys orai ir prasidėjęs šildymo sezonas, kuris, kaip prognozuojama, šiemet gali gerokai  paploninti gyventojų kišenes, vėl paskatino diskusijas apie efektyvų ir saugų namų šildymą. Ugniagesiai atkreipia dėmesį, kad gaisrų dėl netvarkingų šildymo sistemų Lietuvoje nemažėja, o gyventojai ne visada padaro viską, kad tokių nelaimių būtų išvengta. Tuo metu bankų ir šildymo sprendimų prekyba užsiimančių įmonių atstovai pažymi, kad gyventojai vis dažniau siekia investuoti į efektyvesnes ir tvaresnes šildymo sistemas, kurios, nors ir kainuoja brangiau, ilgalaikėje perspektyvoje padeda sutaupyti ir gali būti kur kas saugesnės.

Šildymo sezonas siejamas su augančiais gaisrų atvejais

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko Aurimo Gudžiausko teigimu, dar nemažai individualių namų Lietuvoje yra šildomi kietuoju kuru – neretai naudojant pasenusias ir neprižiūrimas šildymo sistemas. Dėl to, anot ugniagesių gelbėtojų atstovo, netinkamas krosnių kūrenimas išlieka viena dažniausių gaisrų priežasčių.

„Šiemet per devynis pirmuosius metų mėnesius – dar net neprasidėjus šildymo sezonui – krosnių, židinių ir dūmtraukių gedimai sukėlė 186 gaisrus. Tai yra 8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Iš viso kasmet ugniagesiams tenka gesinti apie 1200 su šildymo sistemomis susijusių gaisrų – įskaitant ir gaisrus kilusius dėl elektrinių šildytuvų, kietojo kuro katilų bei kitų šildymo priemonių gedimų ar neatsargaus naudojimo“, – sako A. Gudžiauskas.

Renkasi efektyvesnius ir saugesnius sprendimus

Nors dar daug namų Lietuvoje yra apšildomi krosnimis ar kietojo kuro katilais, vis daugiau gyventojų siekia pasirūpinti modernesniais, efektyvesniais ir saugesniais sprendimais. „General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis pastebi, kad tam gyventojai skiria ne vieną tūkstantį eurų, o prireikus, pasinaudoja vartojimo paskola būsto remontui ar įsigyja prekę išsimokėtinai.

„Matome, kad lietuviai pastaruoju metu skiria išties nemažai lėšų savo namų atnaujinimui ir modernizavimui. Tai apima ir siekį įsirengti šiuolaikiškesnes, saugesnes ir efektyvesnes šildymo sistemas. Kylant energijos kainoms pastarasis aspektas gyventojams tampa vis aktualesnis. Be to, vis didesnei daliai lietuvių rūpi ir tvarumo klausimai, kurie tampa dar vienu motyvu senas kietojo kuro deginimo sistemas keisti naujomis“, – sako E. Palionis.

Augantį lietuvių susidomėjimą alternatyviais šildymo sprendimais rodo ir „General Financing banko“ iniciatyva bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų rugpjūtį atliktos šalies gyventojų apklausos duomenys. Paaiškėjo, kad 21 proc. apklaustų lietuvių artimiausiu metu planuoja atnaujinti ar remontuoti savo gyvenamąją vietą, o dalis sieja šiuos veiksmus su efektyvesniu šildymo užtikrinimu namuose. 16 proc. apklaustų šalies gyventojų svarsto įsirengti alternatyvius šildymo sprendimus, 15 proc. įsigyti naujus langus ar pasirūpinti tinkamu jų sandarinimu, dar 12 proc. ketina įstiklinti balkoną.

Ieško patogumo ir tvarumo

Jam antrina ir šildymo, kondicionavimo, vėdinimo sistemų bei alternatyvios energijos įranga prekiaujančios įmonės „Vilpra“ Alternatyvios energijos prekių grupės vadovas Emilis Stankevičius. Jo teigimu, pastaruoju metu vis daugiau gyventojų namų šildymui renkasi oras-oras ir ypač oras-vanduo šilumos siurblius, kurie dažnu atveju gali būti efektyviausias namų šildymo sprendimas.

„Tokie sprendimai leidžia namų šildymui panaudoti aplinkoje esančią šilumą ir yra patogesni nei kietojo kuro katilai ar malkomis kūrenamos krosnys. Žmonės nebenori namuose „dirbti kūrikais“, nuolat rūpintis kuru, galvoti, kur ir kaip jį sandėliuoti, nerimauti dėl gaisro pavojaus. Šiandien daugelis vertina patogumą – galimybę nustatyti namuose norimą temperatūrą ir daugiau neturėti jokių rūpesčių. Be to, pastebime, kad siekiama naudoti aplinkai draugiškesnius šildymo sprendimus, leidžiančius sumažinti ar visai išvengti kietųjų dalelių ir CO2 taršos“, – sako E. Stankevičius.

Pereiti prie alternatyvių sprendimų skatina ir valstybė

Anot E. Stankevičiaus, Aplinkos ministerijai ir miestų savivaldybėms siekiant riboti ir drausti pastatų šildymą kietuoju kuru, alternatyvūs šildymo sprendimai, tokie kaip šilumos siurbliai, turėtų dar labiau populiarėti.

Papildoma paskata rinktis tokius šildymo sprendimus yra ir valstybės suteikiamos kompensacijos jų įrengimui. Priklausomai nuo konkrečios sistemos, valstybės parama gali siekti apie 50 proc. jų įrengimo sumos. Visgi, svarbu įsivertinti, kad šildymo alternatyviais būdais efektyvumas priklauso ir nuo konkrečių patalpų energinio naudingumo.

„Naujuose pastatuose energinis naudingumas paprastai yra pakankamai aukštas, tačiau senesniuose namuose prieš įrengiant šildymo siurblius gali tekti papildomai investuoti į esamos šildymo sistemos atnaujinimą ar papildomą pastato apšildymą. Visgi, tokios pastangos ateityje daugeliu atvejų atsiperka, nes energiniu požiūriu efektyvesnio pastato eksploatacija yra pigesnė“, – pažymi E. Stankevičius.

Net ir naudojant modernias sistemas saugumo pamiršti nereikėtų

Savo ruožtu A. Gudžiauskas pažymi, kad alternatyvūs šildymo sprendimai gali išspręsti nemažai saugumo klausimų. Modernūs dujų katilai ar šilumos siurbliai eliminuoja su atvira ugnimi ir dūmais namuose susijusius pavojus, todėl yra saugesni. Visgi, išlikti budriems būtina naudojant bet kokius šildymo sprendimus.

„Net ir alternatyvios šildymo sistemos turėtų būti tinkamai įrengiamos ir prižiūrimos. Pavyzdžiui, dujų katilų gedimai gali kelti apsinuodijimo smalkėmis grėsmę. Dėl to, kaip ir šildantys namus kietuoju kuru, naudojantys dujinius katilus patalpose turėtų įsirengti ne tik dūmų, bet ir smalkių detektorius. Tuo tarpu įsirengiant šilumos siurblius, pagrindinį dėmesį reikėtų skirti tvarkingai elektros instaliacijai, dėl kurios gedimų taip pat dažnai kyla gaisrai“, – sako A. Gudžiauskas.

Ugniagesių atstovas išskiria tris pagrindines su šildymo sistemomis susijusių gaisrų priežastis. Pirmoji – neatsargus jų eksploatavimas ir saugumo reikalavimų nesilaikymas. Pavyzdžiui, šalia krosnių laikomi degūs daiktai, malkos ar kitas kietasis kuras, džiovinami drabužiai. Tuo metu elektriniai šildytuvai ir radiatoriai statomi per arti užuolaidų, baldų, jungiami į netvarkingus elektros lizdus ir prailgintuvus. Neretai taip pat naudojami per galingi šildymo įrenginiai arba į vieną tinklą sujungiama daug galingų prietaisų, todėl įvyksta pavojingi elektros instaliacijos gedimai.

„Kita gaisrų priežastis yra šildymo sistemos nepriežiūra. Krosnimis savo namus apšildantys gyventojai dar ne visada pasirūpina reguliariu dūmtraukių ir krosnių valymu, savalaikiu defektų pašalinimu. Pavyzdžiui, neretai manoma, kad, kol dūmtraukyje yra gera oro trauka, jo valyti nereikia. Visgi, net ir esant gerai oro traukai neišvalytame dūmtraukyje gali kilti vadinamasis suodžių gaisras, kuris gali pažeisti dūmtraukio ar krosnies konstrukcijas ir išplisti į kitas namo dalis“, – pažymi A. Gudžiauskas.

Galiausiai, ugniagesių atstovo teigimu, gaisrai kyla dėl to, kad šildymo sistema įrengiama nesilaikant saugumo reikalavimų. Pasak jo, reikia nepamiršti, kad namo perdangoje tarp išorinės kamino sienelės ir degių namo konstrukcijų turi būti ne mažesnis nei 40 cm pločio nedegios medžiagos sluoksnis. Tuo tarpu tarp išorinės kamino sienelės ir degių stogo konstrukcijų turi būti pasirūpinta ne plonesniu nei 25 cm pločio nedegios medžiagos sluoksniu. Krosnies pakurai tai pat turi būti paruoštas ne mažesnis nei 50x70 cm ploto skardos ar kitos nedegios medžiagos lakštas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite