Angle down Atgal

Seimui antradienį bus pateikti du atskiri projektai dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo: susilaukė teisininkų pastabų

Seimo plenariniame posėdyje antradienį ketinama pateikti du atskirus Konstitucijos keitimo projektus, kuriais būtų siekiama įteisinti tiesioginį merų rinkimo būdą.

Parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotame įstatymo projekte siekiama į Pagrindinį šalies įstatymą įrašyti patį tiesioginių merų rinkimų faktą, neapibrėžiant mero įgaliojimų.

„Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu“, – rašoma Konstitucijos keitimo projekte, kurį antradienį parlamentarams turėtų pristatyti Seimo pirmininkė.

Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos projekte, be rinkimų būdo, taip pat siūloma apibrėžti tiesiogiai renkamo mero funkcijas, įtvirtinant jo, kaip savivaldybės tarybos pirmininko ir kartu savivaldybės vadovo, statusą.

„Savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas“, – rašoma LSDP projekte.

Parlamento pirmininkė praėjusį trečiadienį teigė, kad Seimo nariai apsispręs dėl abiejų projektų atskirai, o jiems abiem susilaukus pakankamo palaikymo, abudu projektai toliau būtų svarstomi komitetuose, kur būtų ieškoma tolesnio sprendimo.

„Seimas apsispręs pateikimo stadijoje, kurį palaikyti, galbūt pritars abiem ir tuomet jau komitetas spręs“, – trečiadienį aiškino V. Čmilytė Nielsen.

Projektai susilaukė Seimo teisininkų pastabų

Socialdemokratų teikiama iniciatyva susilaukė Seimo Teisės departamento pastabų, kadangi pastarajame projekte siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nariais, kaip dabar, gali tapti visi administracinio vieneto gyventojai, ne tik Lietuvos pilietybę turintys asmenys. Tuo metu LSDP siūlo, kad į mero poziciją galėtų kandidatuoti tik Lietuvos piliečiai. Todėl Seimo teisininkai išsakė nuogąstavimą, kad, tiesiogiai renkamą merą ir toliau laikant savivaldybės tarybos nariu, tačiau jam nustatant pilietybės reikalavimą, būtų pažeidžiamas savivaldybės tarybos narių lygiateisiškumo principas.

„Paisant lygios rinkimų teisės reikalavimo, asmenims, kurie siekia būti renkami savivaldybės meru, taip pat turi būti nustatomas vienodas su kitais savivaldybės tarybos nariais iš savivaldos konstitucinės sampratos kylantis specifinis reikalavimas – asmens nuolatinis gyvenimas atitinkamame Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniame vienete“, – teigia LSDP projektą įvertinę Seimo teisininkai.

Tuo metu Seimo pirmininkės palaikomas projektas susilaukė kritikos, kadangi jame tiesiogiai renkamiems merams nėra numatytas reikalavimas būti nuolatiniais tos savivaldybės, kurioje jie kandidatuoja, gyventojais, kuris yra taikomas savivaldybių tarybų nariams.

„Atsižvelgiant į tai, kad tiek savivaldybės taryba, tiek ir savivaldybės meras yra savivaldos institucijos, asmenims, kurie siekia būti renkami savivaldybės meru (taip pat kaip ir savivaldybės tarybos nariams), taip pat turi būti nustatomas iš savivaldos konstitucinės sampratos kylantis specifinis reikalavimas – asmens nuolatinis gyvenimas atitinkamame administraciniame vienete“, – teigiama teisininkų pastabose, skirtose Seimo pirmininkės projektui.

Seimo pirmininkės projektas, teisininkų nuomone, kelia riziką savivaldos modelio stabilumui

V. Čmilytės-Nielsen inicijuojamas projektas Seimo teisininkams taip pat sukėlė klausimų dėl to, kad jame nėra aiškiai apibrėžtos tiesiogiai renkamo mero funkcijos. Tai, teisininkų požiūriu, gali paveikti savivaldos funkcionavimo stabilumą.

„Konstitucijoje savivaldybės ir savivaldybės tarybos kompetencija yra apibrėžta, o mero – ne. Ji būtų apibrėžiama ne Konstitucijos, o įstatymo lygmeniu. Tai gali turėti įtakos savivaldos modelio teisinio reguliavimo stabilumui ir šio modelio įgyvendinimo tvarumui“, – rašoma Teisės departamento išvadoje.

Teisininkai abejoja dėl tiesiogiai renkamo mero, kaip savivaldybės vadovo, statuso

Tuo metu LSDP siūlomas modelis, kai tiesiogiai renkamas meras taptų tiek savivaldybės vadovu, tiek tarybos nariu ir kartu jos pirmininku, teisininkams sukėlė abejonių dėl tokio modelio principo. Departamento išvadoje teigiama, kad meras negali būti laikomas savivaldybės vadovu, kadangi savivaldos vykdomųjų organų veiksmai negali prieštarauti tarybos sprendimams, o sprendimus priimančiai tarybai atskaitingi organai negali tuo pačiu priklausyti ir savivaldybės tarybai.

„Pagal Konstituciją visi savivaldybių taryboms atskaitingų vykdomųjų organų sprendimai savivaldybių kompetencijai priskirtais klausimais yra subordinuoti atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimams. Pagal Konstituciją savivaldybių taryboms atskaitingi vykdomieji organai negali būti sudaromi iš juos sudarančių savivaldybių tarybų narių. Savivaldybės meras nėra ir negali būti savivaldybės tarybų sudarytų vykdomųjų institucijų ar kurių nors kitų valdingus įgalinimus turinčių savivaldybės institucijų vadovas. Taigi savivaldybės meras yra jį išrinkusios bendruomenės atstovas savivaldybės taryboje ir šios tarybos pirmininkas“, – pastabas socialdemokratų projektui išsakė teisininkai.

Neradus bendro sutarimo po KT sprendimo, Seimo pirmininkė ėmėsi ieškoti kompromisinės formuluotės

ELTA primena, kad Pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tuomet inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

Tačiau jau antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės, siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai tuomet siūlė merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, o Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios siūlymą iš esmės palaikė valdančioji Laisvės frakcija, Mišri Seimo narių grupė bei opoziciniai „valstiečiai“, siūlė merą laikyti tarybos vadovu, taip iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.

Todėl Seimo pirmininkė, ieškodama sutarimo, gegužės viduryje prakalbo apie tai, kad yra rengiama kompromisine vadinama Konstitucijos 119 straipsnio formuluotė, kurią priėmus pavyktų išsaugoti tiesioginius merų rinkimus. Parlamento pirmininkė aiškino, kad siūloma įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau Pagrindiniame šalies įstatyme nenustatyti, koks yra mero ir tarybos galių santykis. Tokia formuluotė, pasak V. Čmilytės-Nielsen, būtų mažiausia įmanoma blogybė, siekiant surinkti 94 balsus, reikalingus Konstitucijos pakeitimui. Tačiau toks siūlymas opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos gretose iškėlė klausimų dėl savivaldos institucijų stabilumo.

„Trečiadienį turėsime standartinį susitikimą su frakcijų seniūnais. Dabar yra ruošiamas kompromisinis variantas, kuris potencialiai galėtų tikti visiems. Jeigu galima taip pasakyti, mažiausia blogybė – surinkti konstitucinę daugumą“, – Eltai tuomet aiškino V. Čmilytė-Nielsen, patikslindama, kad siūloma mero galių neapibrėžti Konstitucijoje.

„Kompromisinė formuluotė, kuri neįvardintų mero santykio su taryba, tačiau įteisintų tiesioginius merų rinkimus (...), labai aiški ir lakoniška formuluotė, merai būtų įvardijami kaip tiesiogiai renkama savivaldos institucija, o merų santykį su taryba palikti sureguliuoti įstatymu“, – sakė Seimo pirmininkė.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite