Angle down Atgal

Seime valdantiesiems teikiant Civilinės sąjungos įstatymo projektą – audringos diskusijos

Seime ketvirtadienį valdantiesiems teikiant alternatyvą Partnerystės įstatymui – Civilinės sąjungos įstatymo pataisas – aistringos diskusijos. Opozicija kritikavo, kad teikiamas projektas nesiskiria nuo Seimo prieš metus atmesto Partnerystės įstatymo bei kėlė klausimą, ar Civilinės sąjungos įstatymo projektas atitinka krikščioniškąsias vertybes.

„Noriu akcentuoti, kad įstatymo projektas yra tik bazinės, pagrindinės, tik būtiniausios nuostatos kokybiškam, moraliai, socialiai teisingam asmenų gyvenimui kartu nesusituokus. Projektas skiriasi nuo anksčiau teikto (Partnerystės įstatymo – ELTA) ir labai prašau jūsų šį konsensusą įvertinti teigiamai“, – pristatydama įstatymo projektą teigė konservatorė Jurgita Sejonienė.

Seimo narė pabrėžė, kad šiame projekte nėra jokios aliuzijos į Civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka.

„Tai yra visiškai naujas institutas, apibrėžiamas ir reguliuojamas atskiru įstatymu. Dėl to lydinčiuosiuose projektuose siūlome atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, taip pat Civilinė sąjunga būtų registruojama ne Civilinės metrikacijos biure ir juo labiau ne bažnyčioje, o pas notarą“, – akcentavo ji.

J. Sejonienė: projektu nėra sudaromos sąlygos įsivaikinti tos pačios lyties poroms

J. Sejonienė teigė, kad nėra jokio pagrindo sakyti, kad siūlomu projektu būtų sudarytos sąlygos tos pačios lyties poroms įsivaikinti.

„Žinau, kad gali kilti nuogąstavimų, kad dabar civilinė sąjungą sudarę žmonės galės įsivaikinti vaikus. Europos Žmogaus teisių teismo praktikoje įrodyta, kad valstybės turi teisę taikyti skirtingą reglamentavimą sutuoktiniams ir nesusituokusioms - esančioms partnerystėje ar analogiškai gyvenantiems žmonėms. Šiuo įstatymo projektu tokios pačios nuostatos taikomos ir heteroseksualioms ir homoseksualioms poroms. Taigi niekaip negalima teigti, kad tokiu įstatymu būtų galimybė homoseksualams įsivaikinti“, – sakė politikė ir pažymėjo, kad siūloma iniciatyva palies tik tas poras, kurioms šis įstatymas aktualus.

„Neabejoju, kad toks teisinis reguliavimas, koks yra numatytas projekte, yra svarbus ir palies tik tuos žmones, kuriems jis yra aktualus ir niekaip nepalies mūsų kitų bendrapiliečių“, – tikino J. Sejonienė.

Visgi šis Civilinės sąjungos įstatymo projektas Seimo posėdžių salėje sulaukė nemažai kritikos.Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas kritikavo, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas praktiškai nesiskiria nuo Seimo pateikimo stadijoje atmesto Partnerystės įstatymo projekto.

„Man toks vaizdas, kad čia yra toks pats iš esmės projektas, tas pats Raskevičius, tik ponios Jurgitos Sejonienės asmenyje. Ir iš esmės tai yra dūmų uždanga, pasimokymas iš pirminių klaidų, kai pirmą kartą buvo teikiamas įstatymo projektas ir buvo pralaimėta keliais balsais. Ta dūmų uždanga tam, kad ta pirmoji, bent jau mažoji, pergalė įvyktų bent jau pateikimo stadijoje“, – teigė jis.

Savo ruožtu Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas taip pat kėlė klausimą, kokiais argumentais remiasi valdantieji, pasak jo, stumdami šį projektą.

A. Veryga kėlė klausimą, kaip projektas prisidės prie Lietuvos išlikimo

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Aurelijus Veryga teiravosi, kaip Civilinės sąjungos įstatymas, projekto teikėjos J. Sejonienės nuomone, prisidės, kad Lietuva ir lietuvių tauta išliktų.

„Noriu paklausti, ar jūs, teikdama šį projektą, galvojate apie šiek tiek bendresnį kontekstą, ką mes norime apskritai pasiekti kaip šalis, kaip valstybė, ar mes norime išlikti, išgyventi, norime klestėti, norime, augti, ar norime tiesiog važiuoti ta kryptimi, kada po truputį viskas krypsta kažkokių asmeninių patogumų, malonumų link ir mes tiesiog nykstame“, – svarstė A. Veryga.

„Tai noriu paklausti, kaip šitas projektas prisidės prie to, kad mes apskritai išliktume kaip šalis, valstybė ir tauta?“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu J. Sejonienė atkirto, kad labai daug išsivysčiusių, demokratiškų pasaulio šalių turi panašų reglamentavimą.

„Aš jums galėčiau atsakyti klausimu į klausimą, kurioje iš jų sumažėjo gimstamumas būtent po panašaus projekto įteisinimo? Kad žmonės apskritai dėl emancipacijos, matyt, vėliau kuria santuokas, mažiau gimdo vaikų, ypač Vakarų šalyse, aš dėl to sutinku, bet ryšio su panašiu reguliavimu, kad mažintų gimstamumą, mažintų santuokų skaičių, tokių duomenų neturiu“, – pabrėžė J. Sejonienė.

Opozicija kėlė klausimą, ar įstatymas atitinka krikščioniškas vertybes

Opozicijoje esantys ir iniciatyvai dėl civilinės sąjungos nepritariantys parlamentarai J. Sejonienės pristatytą įstatymo projektą kritikavo akcentuodami nuodėmės prieš Dievą faktorių. 

„Noriu paklausti jūsų kaip krikščionis. Šiandien vienalyčių asmenų santykis, ar tai būtų civilinė sąjunga, ar partnerystė, ar šeima, yra laikoma nuodėme. Kad ir kaip ten būtų ir kaip mes ,interpretuotume... Neatrodo, kad mes krikščionys, jūsų asmenyje tampame dviveidžiais. Kai reikia, mes tampame krikščionimis, nueiname į bažnyčią, prašome Dievo paramos (...). Ar jūs kaip krikščionė, kalbėjote su Vyskupų Konferencijos teisininkais, ir kokia jų nuomonė į tai?“, – teiravosi „valstietis“ Algimantas Dumbrava.

„Esu praktikuojanti katalikė, 15 metų gyvenu civilinėje ir bažnytinėje santuokoje ir nejaučiu jokios grėsmės dėl tokio įstatymo ir teisinio reguliavimo įteisinimo“, – atsakė J. Sejonienė.

Savo ruožtu „valstietė“ Asta Kubilienė stebėjosi, kad minėtą įstatymą pristato partijos, kurioje figūruoja žodis „krikščionys“, atstovė.

„Jūs deklaruojate, kad esate praktikuojanti katalikė, bet iš tikrųjų yra siekiama tų pačių tikslų, kaip ir Partnerystės įstatymo projekte. Siekiate, kad būtų įteisintas alternatyvus santuokai šeimos teisinių santykių sukūrimo institutas, apimantis ir tos pačios lyties poras. Ar matote skirtumą tarp vyro ir moters kuriamos šeimos ir tos pačios lyties porų bendro gyvenimo?“, – teiravosi A. Kubilienė.

„Kaip krikščionė, kaip katalikė aš manau, kad tolerancija ir empatija yra labai svarbios vertybės. Išskirti ir sumenkinti kažkokį žmogų nėra krikščioniška. Dėl to ir teikiu šį įstatymo projektą“, – sakė politikė.

Tvirtinant ketvirtadienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Jonas Jarutis frakcijos vardu paprašė iš jos išbraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Visgi Seimas šiam prašymui nepritarė.

Dėl šio klausimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymu buvo padaryta pusvalandžio pertrauka. Seimas Laisvės frakcijos prašymu pusvalandžiui atidėjo ir paraleliai Seime svarstomas Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio sąvoką“.

Šiame projekte nurodoma, kad civilinės sąjungos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje „grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais“.

Įstatymo projektas numato, kad „civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius“.

Asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti civilinę sąjungą, turės būti sulaukę pilnametystės, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis.

„Valstiečiai“ praėjusią savaitę pagrasino, kad valdantiesiems neatsitraukus nuo Civilinės sąjungos įstatymo bei valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, partija pasitrauks iš ruošiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei susitarimo dėl užsienio politikos.

ELTA primena, kad praėjusį pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.

Tuo tarpu Paulius Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais įregistravo kodekso papildymo projektą, kuriuo siūloma į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką. Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite