Angle down Atgal

Seimas patikslino 2022-ųjų metų biudžetą

Seimas antradienį pradėjo antrą kartą šiemet tikslinamo 2022-ųjų metų biudžeto priėmimą.   

Už įstatymo priėmimą balsavo 68 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 23 susilaikė. Pakeitimus dar turi pasirašyti šalies prezidentas. 

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad tikslinamame biudžete numatytos priemonės, kurios amortizuos itin aukštos infliacijos pasekmes. Jos teigimu, dabar ekonominės projekcijos rodo, kad aukštos energijos kainos išsilaikys dar bent vienerius ar pusantrų metų.

„Tai didžiausias antiinfliacinis paketas Europos Sąjungoje. Reikia pripažinti, kad ir infliacija yra didžiausia“, – Seime sakė  Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. 

Pasak jo, didžioji dalis šio paketo skirta mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, kad jų perkamoji galia nemažėtų: didinamas neapmokestinamas pajamų dydis, socialinės išmokos, pensijos. 

Tačiau socialdemokratas Julius Sabatauskas pabrėžė, kad infliacija yra didesnė negu pajamų augimas: „Aiškiai „Sodra“ pateikia duomenis, kad tikrai didžiąją dalį, o kai kuriems ir visą dalį suvalgo infliacija“.   

Seimo vicepirmininkas Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas pabrėžė, kad dabar laikas galvoti, kaip reikės mažinti biudžeto deficitą: „Jis išaugęs ir ilgainiui pradės rodyti savo neigiamą veidą“. 

Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis teigė, kad numatytas išaugusių energetikos kainų kompensavimas socialiai neteisingas, o demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius apgailestavo, kad nereaguota į Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko pastabas, jog didesnės išlaidos didins infliaciją, o parama dėl išaugusių kainų  paskirstoma vienodai visiems mokesčių mokėtojams, neatsižvelgiant į jų pajamas ir į tai, kiek ir kokios energijos jie suvartoja.  

Koreguoti biudžetą Vyriausybė pasiūlė bandydama sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti gyventojams itin dideles dujų ir elektros kainas, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą.  

Seimas atmetė visus opozicijos prašymus biudžete numatyti papildomai apie 36 mln. eurų slėptuvių remontui, žemės ūkiui ir kontrolierių bei ombudsmenų algoms – jie nesulaukė daugiau kaip pusės – 71 parlamentaro palaikymo. 

„Taip jau yra, kad biudžetas yra ne apie meilę, o apie pinigus ir apie tai, kaip būtų galima ribotus išteklius padalinti neribotiems poreikiams“, – Seime teigė premjerė Ingrida Šimonytė. 

Priėmus biudžeto pataisas, jo išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų, deficitas didės nuo 3,3 proc. iki 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 973 mln. eurų bus skirta antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.  

M. Majauskas pabrėžė, kad ypač svarbų vaidmenį atliks Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, turėsianti užtikrinti, kad subsidijos būtų panaudotos tinkamai, kad visa nauda atitektų vartotojui.  

Derinant projektą Seime ir Vyriausybėje buvo patikslinta tik  Rezervinio fondo sąmata ir atlikti kiti nedideli perskirstymai, tačiau projektas iš esmės nepasikeitė, pranešė Finansų ministerija. 

Senatvės pensijų didinimui 5 proc. biudžete skirta 67,7 mln. eurų, kurie reiškia vidutinį 24 eurų pajamų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams. 

Didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms skirta per 30 mln. eurų, išplečiant jas gaunančiųjų ratą, o šalpos, valstybinių pensijų bei išmokų vaikams didinimui – dar 72,75 mln. eurų.  

Išaugus energijos kainoms pagal ES karo komunikatą paramai verslui skirta 120 mln. eurų, be to, skirta papildoma tikslinė 9,3 mln. eurų pagalba nukentėjusiam žemės ūkiui prie ES skiriamų 7,3 mln. eurų.

Humanitarei pagalbai nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams skirta 369,6 mln. eurų, iš jų išmokoms vaikams, socialinėms pašalpoms, vienkartinėms įsikūrimo išmokoms, kompensacijoms, maisto paketams, kortelėms – 292 mln. eurų, ukrainiečių vaikų ir studentų švietimui – 46 mln. eurų, sveikatos priežiūrai ir vakcinoms, žmonių perkėlimui – 17 mln. eurų, o savivaldybėms ukrainiečių priėmimui – 14,6 mln. eurų. 

Be to, geležinkelių elektrifikavimui skirta 72 mln. eurų, kitai geležinkelių infrastruktūrai palaikyti – 83 mln. eurų, NATO viršūnių susitikimo 2023 metais Lietuvoje infrastruktūrai (patikros įrangai, stebėjimo kameroms, kompiuterinei ir kitai įrangai, transporto priemonėms) – 1,4 mln. eurų, o tarptautinių sankcijų įgyvendinimui – 1,9 mln. eurų skiriami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT).

Be to, valstybės biudžete perskirstomi asignavimai tarp Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, skiriant 143 tūkst. eurų nuo karo pabėgusių ukrainiečių gyvūnų vakcinavimui, ženklinimui, ligų profilaktikai. 

Energetikos ministerijos asignavimai perskirstomi 10,9 mln. eurų skiriant užsitęsusiam mažų ir vidutiniškai radioaktyvių trumpaamžių atliekų atliekyno pirkimui. 

Mažinant asignavimus Finansų ministerijai, papildomi 150 tūkst. eurų nukreipiami Generalinei prokuratūrai pastato Kėdainiuose perdangos ir stogo atstatymui po avarijos. 

Statistikos departamentui paskelbus 2021 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenis, tikslinama Rezervinio fondo sąmata pervedant 43,4 mln. eurų bei koreguojamas skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas. 

Planuojamos biudžeto pajamos kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sieks 15,114 mlrd. eurų – 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų daugiau nei dabar galiojančiame biudžeto plane. Asignavimai sieks 17,492 mlrd. eurų, arba 5,2 proc. (863,9 mln. eurų) daugiau. 

Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinamos 440,9 mln. eurų, pelno mokesčio – 172,3 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio – 119,7 mln. eurų, materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo – 52,8 mln. eurų, loterijų ir lošimų mokesčio – 2 mln. eurų, pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų – 1,9 mln. eurų.

Taip pat auga ir savivaldybių pajamos – jos didėja 90,1 mln. eurų. 

 2022-ųjų valstybės biudžetas šiemet keičiamas jau antrą kartą – pirmą kartą papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai. Finansų ministerija rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti biudžetą, jei šalies ekonomikos raidoje bus esminių pasikeitimų.   

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite