Angle down Atgal

Restorano apžvalga: "Mo bistro"

Trumpas ir aiškus pavadinimas - „Mo bistro“ veikiausiai pažįstamas daugeliui vilniečių. Juk tai - vieno lankomiausio ir moderniausio Vilniaus muziejaus dalis.

Sužinoti, ar „Mo muziejuje“ esantis bistro toks pat mėgstamas lankytojų, kaip ir meno eksponatais pasigėrėti kviečiantis pastatas, nekantravau ir aš.

Atvykusi į „Mo muziejaus“ erdvę pajaučiau išties malonią, jaukiai šurmuliuojančią energiją. Plačiai duris atvėręs „Mo bistro“ man priminė studentavimo laikus, kai tarp knygų skaitymo bibliotekoje, galėdavai keliauti į čia pat esantį restoranėlį išgerti kavos ir galbūt suvalygti ką nors gardaus. Lygiai taip pat įsivaizdavau ir „Mo muziejuje“ savaime susiklosčiusią tvarką: apžiūri eksponatus, pasivaikštai vingiuotais muziejaus koridoriais, o tada, į pirmą aukštą nusileidi kavos pertraukai. Tokiai įsivaizduojamai sistemai pasidavėme ir mes, tik vietoje kavos ragavome čia ruošiamus pietų patiekalus.

Staliuko iš anksto nerezervavome ir, abejoju, ar toks poreikis nuolat besikeičiančiame „Mo bistro“ lankytojų sraute atsirastų. Restorano erdvė ganėtinai didelė, čia laisvai sutilps nemenka meno mylėtojų grupė. Ir dar liks keletas staliukų atsitiktinai užsukusiems.

Sekmadienio popietę mes buvome tie „atsitiktinai užsukę“, tačiau staliuką dviems galėjome pasirinkti iš nemažai variantų. Vieni „Mo bistro“ sekmadieniavę žmonės užbaiginėjo vėlyvuosius pusryčius, kiti - gėrė kavą, dar vieni - nagrinėjo pietų valgiaraštį. Į pastarųjų grupę prisijungėme ir mes.

Mo bistro“ meniu nebuvo labai platus, tačiau pritaikytas ir vegetarams, ir žuvies mylėtojams, ir mėsos valgytojams. Tiesa, akimis perbėgusi užkandžių skiltį pamaniau, jog ši labiau tinkanti vakaro ragavimams. Žinoma, keptas „Camembert“ sūris, alyvuogių rinkinys bei antienos kepenėlių užtepėlė kartu su vyno taure derėtų ir šventinių sekmadienio pietų metu, tačiau neabejoju, jog norintys greitai ir kokybiškai papietauti, apsistos ties sriubomis ar salotomis.

Užkandį rinkomės tarp moliūgų sriubos su vėžių uodegėlėmis ir vegetariškos miško grybų sriubos. Vis dėlto, neatsispyrėme upių gėrybėms ir nusprendėme išbandyti kiek netradicinį derinį - moliūgų sriubą su vėžių uodegėlėmis.

Iš žuvies skilties išsirinkome lašišos kepsnį su aštriu mango čatniu, o iš mėsos - plėšytos jautienos burgerį.

Moliūgų sriubos su vėžių uodegėlėmis laukėme vos keletą minučių. Šio patiekalo pateikimas nebuvo įmantrus, tačiau jam to ir neprireikė. Svarbiausias čia buvo skonis. Netradiciniu ingredientu gardinta moliūgų sriuba nubraukė visus anksčiau mintyse šmėsčiojusius būkštavimus dėl pernelyg kuklaus užkandžių pasirinkimo. Paragavusi šios sriubos pamaniau, jog užkandžių skiltyje galėtų pasilikti vien tik ji. Vėžių uodegėlės tirštai ir gardžiai moliūgų sriubai suteikė nepaprastai malonaus, šiek tiek sūraus ir pikantiško skonio. Toks aromatingas ir gardus priedas tobulai tiko šios rudens daržovės spalvų ir skonių paletėje.

Ant stalo atkeliavusi lašiša ir plėšytos jautienos burgeris toliau žadino apetitą. Lašiša buvo blizgi, rausva ir, iš pažiūros - sultinga. Apsupta daugybės garintų daržovių ir salstelėjusio, mano suvokimu - nelabai aštraus mango padažo. Paragavusi žuvies tik įsitikinau, jog ji paruošta idealiai. Sultinga, neperkepta ir neužgožta gausiu kiekiu prieskonių. Toks natūralus žuvies skonis sudarė puikią sąjungą su saldžiu mango čatniu. Tiesa, nors esu prisiekusi daržovių mylėtoja ir valgytoja, šioje lėkštėje jų buvo kiek per daug. Akimirką nuo ankštinių pupelių, moliūgų gabalėlių ir cukinijų jaučiausi persivalgiusi, tad visų daržovių neįveikiau.

Tačiau burgeris su plėšyta jautiena nebetęsė vien tik gerais įspūdžiai pripildyto pasakojimo. Nenuostabu, keliaudami į „Mo bistro“ nesitikėjome gauti specializuotam mėsainių restoranui prilygsiančio kūrinio. Tačiau tuo pat metu vylėmės paragauti ką nors labiau įsimintino. Nors burgerio mėsa buvo minkšta ir gardi, patiekalą prastino ganėtinai didelė ir stora bandelė. Jos perteklių teko nustumti į šalį - tik taip galėjome geriau pajausti visų mėsainio ingredientų skonį.

Tačiau nepaisant nevykusios bandelės, tai buvo neblogas, sotus pietų sumuštinis, gausus mėsa ir daržovėmis. Didžiausiu šio patiekalo pliusu įvardinčiau šalia patiektas traškias, ne prėskas keptas bulvytes.

Apibendrinus „Mo bistro“ patirtus įspūdžius galiu tik patvirtinti, jog tai - į mielus ir nostalgiškus laikus sugrąžinanti vieta, kurioje karaliauja paprastas ir nepretenzingas, skrandį maloniai sušildantis maistas.

Sąskaita: moliūgų sriuba - 4,8€, lašišos kepsnys - 12,8€, burgeris su jautiena - 9,8€, gaivusis gėrimas „Franklin & sons“ - 2,9€, stalo vanduo - nemokamas.

VISO: 30,30€.

Aptarnavimas: 5/5 „Mo bistro“ mus aptarnavusi mergina buvo maloni ir draugiška. Nei bendravimui, nei darbo kokybei priekaištų neturiu.

Interjeras: 5/5 „Mo bistro“ interjeras tarsi pratęsia „Mo muziejaus“ idėją, kuri, mano manymu, siejasi su moderniu, europietišku, meną vertinančiu didmiesčiu ir jo gyventojais. Šio bistro erdvėje vyrauja minimalizmas, neutralių spalvų tonai, dienos šviesa, tačiau apie tai, jog šioje vietoje ypač vertinamas menas neleidžia pamiršti didžiulis, per visą sieną nusidriekęs spalvingas paveikslas.

Meniu: 4/5 Šio, studentavimo laikus primenančio bistro valgiaraštis nesudėtingas ir neperkrautas, tačiau pritaikytas įvairiems skoniams. Didžiausią pliusą skiriu kvapniai moliūgų sriubai su vėžių uodegėlėmis, sultingai, neperkeptai lašišai. Manau, jog šių dviejų patiekalų kombinacija galėtų tapti puikiu pietų rinkiniu skubantiems arba tiesiog - menišku Vilniumi pasigėrėti užsukusiems „Mo muziejaus“ lankytojams.

Bendras vertinimas: 4,6/5

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite