Angle down Atgal

Restorano apžvalga: „Fisheria“

Nida - ramybės, lėtų rytų ir auksinių saulėlydžių miestas, - tokią ją geriausiai atsimenu savo vaikystės prisiminimuose. Šiandien Nida kitokia - triukšmingesnė, greitesnė, gyvesnė, tačiau vis dar tokia pat magiška, net minioje poilsiautojų neleidžianti užsimiršti - atkeliavai į ramybės uostą.

Nors žiemomis atvykusi pailsėti į Nidą nesitikiu įsimintinų gurmaniškų kelionių (ne sezono metu Nidoje veikia vos kelios maitinimo įstaigos), vasarą čia keliauju ne tik pailsėti, bet ir aplankyti atostogų sezonui šiame Vakarų Lietuvos kurorte duris atvėrusių restoranų bei kavinukių.

Neslėpsiu, perskaičiusi krūvą teigiamų atsiliepimų, į šviežios žuvies restoraną „Fisheria“, keliavau tikėdamasi ne tik malonaus pasisėdėjimo vakaro pavėsyje, bet ir naujų, stebinančių gastronominių atradimų.

Šiltą ir ramų sekmadienio vakarą staliuką dviems rezervavome iš anksto. Tai padaryti rekomenduoju ir jums - atostogų metu restorane „Fisheria“ norinčių pavakarieniauti svečių atsirasdavo nuolat.

Atvykus į restoraną, pirmiausia mano dėmesį atkreipė stilinga, šviesi, šiuolaikiška, atostogų nuotaiką jūros kurorte puikiai perteikianti restorano aplinka. Nesistebiu, kodėl ši vieta taip traukia pro šalį keliaujančius vasarotojus - dailus, neįpareigojantis, romantiškas namelis, įsitaisęs didelio medžio užuovėjoje siejasi su tokiomis pat atsipūtusiomis, maloniomis atostogomis prie jūros.

Keletas „Fisherios“ staliukų išdėlioti lauke, po atviru dangumi, tačiau didžioji restorano dalis įrengta po stogu - pusiau lauke, pusiau viduje. Manau, tai - idealus sprendimas restoranui, veikiančiam tik atostogų sezonu. Net ir vėsesnėmis vasaros dienomis, „Fisheria“ - maloni vieta leisti laiką gryname ore.

Apsižvalgiusi aplink supratau - jūros tematika atsispindi ne tik minkštuose, melsvai baltuose krėsluose, poilsio namelį prie jūros primenančiame pastate, bet ir žuvytėmis bei laiveliais pasidabinusiose „Fisheria“ palangėse. Iš tiesų - interjere apgalvotos net smulkmenos.

Teigiamai nuteikė ir čia esantis meniu, be jokių papildomų užrašų skelbiantis - čia tiekiamas tik šviežias maistas. Tai patvirtino ir mus aptarnavęs restorano darbuotojas - meniu kinta kasdien, priklausomai nuo tą dieną sužvejoto laimikio.

Taigi, lakoniškas, bet kokybe tviskantis „Fisheria“ meniu neapsunkino sudėtingais pasirinkimais. Pradžiai nusprendėme išbandyti Matje silkę su bulvių kroketais, varškės kremu, marinuotais svogūnais ir kalendra. Vieną užkandį ragavome dviese, tačiau atrodė, jog šio patiekalo būtų užtekę ir dar vienam valgytojui. Nepriekaištingas šio užkandžio patiekimas nei kiek nenusileido išraiškingam jo skoniui ir tekstūroms. Švelni Matje silkė tirpo burnoje. Švelnu, sūru, saldu, trašku, gaivu - šis patiekalas padovanojo įvairiausių skonių ir potyrių puokštę. Tai buvo lietuviškas, bet kartu ir egzotiškas, nepelnytai primirštas skonis.

Kol laukėme pagrindinių patiekalų, mėgavomės mus aptarnavusio darbuotojo parekomenduotu baltuoju vynu Sauvignon Blanc. Gėrimas puikiai papildė ragautų patiekalų skonį, atskleidė prieskonių aromatus ir idealiai tiko karštos vasaros dienos pabaigai.

Pagrindiniam patiekalui užsisakėme britišką klasiką - „Fish and chips“ bei ungurį, patiekiamą su itališkais bulvių virtinukais, grybais, meškiniu česnaku ir sūriu. Pastarasis patiekalas papirko tekstūromis, skirtingais, bet tarpusavyje taip derančiais skoniais: itališki bulvių virtinukai „gnocchi“ buvo švelnūs, lengvai salstelėję. Galbūt todėl taip puikiai tiko kartu su minkštute, burnoje tirpstančia, švelniai sūria žuvimi. Nors didžiąją šio patiekalo dalį sudaro itališki bulvių virtinukai, suvalgiusi kone visą jų porciją, visai nesijaučiau apsunkusi. Patiekalas buvo sotus, bet lengvas, toks, kokį nedvejodama užsisakyčiau dar kartą.

„Fish and chips“ lėkštėje nebuvo jokių improvizacijų, atvirkščiai - joje buvo išdėliota klasikinė kombinacija: keptos bulvytės, tartart padažas, žaliųjų žirnelių tyrė ir, žinoma, traški menkė. Turiu pripažinti, jokių patobulinimų čia ir nesinorėjo -  „Fisheria“ šį klasikinį patiekalą paruošė nepriekaištingai. Menkė, kaip ir ją gaubianti plona traški plutelė, tirpo burnoje. Keptos bulvytės puikiai jungėsi su išraiškinga žaliųjų žirnelių tyre bei kreminiu „tartar“ padažu.

Fisheria“ restorane gaminamą „fish and chips“ drąsiai rekomenduočiau išbandyti visiems šio patiekalo gerbėjams.

Nors po gardžios vakarienės jautėmės išties pasisotinę, sezoninis desertas ne perpildė, o tik dar labiau paglostė gomurį bei pamalonino skrandį. Šiltam vasaros vakarui „Fisheria“ paruošė aviečių šerbetą su baltojo ir pieniško šokolado ganašais. Šiame skonių derinyje atradau viską: rūgštumą, saldumą, kremiškumą, gaivumą. Šaukštu kabliuodama vasarišką desertą, norėjau, kad ši saldi atostogų akimirka truktų kuo ilgiau.

Restoranas „Fisheria“ leido užsimerkti, pajausti atostogų prie jūros skonį, užuosti jos kvapą, gėrėtis akimirka ir sugrįžti į vaikystės atostogų prisiminimuose išlikusią ramią, niekur neskubančią, lėtai vasarojančią Nidą.

Sąskaita: Matje silkė - 9€, fish&chips - 12€, virtiniai su unguriu - 14€, dvi baltojo vyno taurės Sauvignon Blanc (2x150ml) -  16€, desertas - 7€.

VISO: 58€.

Aptarnavimas: 5/5 Profesionalus, organiškas, malonus.

Interjeras: 5/5 Restorano „Fisheria“ interjeras puikiai koreliuoja su reprezentuojama virtuve. Tai - ne tik stilinga, akį traukianti erdvė, bet ir patogi, maloni būti vieta.

Meniu: 5/5 Valgiaraštis - šviežias, gaivus, gardus, išskirtinis, žadinantis smalsumą.

Bendras vertinimas: 5/5

Greta Gumuliauskytė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite