Angle down Atgal

Prancūzų ir amerikiečių akademinės muzikos atlikimas – sunki užduotis duetui

Dvidešimtojo amžiaus prancūzų ir amerikiečių kompozitoriai C. Saint-Saëns, F. Poulenc, A. Copland ir L. Bernstein kūrė ne tik Sonatas, bet ir chorinę bei orkestrinę muziką. Nors kompozitoriai ir gyveno skirtinguose žemynuose, juos jungė labai daug panašumų. Šių kompozitorių muziką puikiai pažįsta ilgus metus Lietuvoje gyvenanti pianistė iš Ukrainos Marija Mirovska. Altikėja, būdama vienuolikos metų, pirmąjį kartą grojo su simfoniniu orkestru. 2000 m. Maskvoje su pagyrimu baigė Rusijos Gnesinų muzikos akademiją, 2002 m. šios Akademijos aspirantūrą baigė kaip koncertuojanti pianistė. Dalyvavo meistriškumo kursuose su prof. W. Balnkenheimu, K. Steinegger, K. Hellwigu, D. Baškirovu ir kt.

Kaip manote, kuo skiriasi prancūzų ir amerikiečių kompozitorių sukurtos Sonatos? Kokie muzikos bruožai šiuos kompozitorius vienija ir kas skiria?

Amerikiečių A. Copland ir L. Bernstein kūriniai turi stiprius Europietiškos akademinės klasikinės muzikos pagrindus. Saint-Sanso Sonata, nors ir parašyta pasibaigus romantizmo epochai (1921 m.), turi ryškius romantizmo bruožus. Kitose sonatose (Poulenco, Coplando ir Bernsteino) vietomis atsiskleidžia neoklasicizmo principai. Visos Sonatos yra puikiai sukurtos pagal Sonatos formos principą: jos turi išplėstą dramaturgiją ir puikiai išvystytą temą. Beje, šių kompozitorių Sonatose, skirtose atlikti kūrinius fortepijonui ir klarnetui, puikiai atsispindi instrumentų galimybės bei stipriosios pusės. Klarnetas su fortepijonu šioje muzikoje skamba tarsi nuolatiniame dialoge. Tiesa, bene didžiausias skirtumas yra tai, kad amerikiečių Sonatos turi labiau „simfoninę" instrumentuotę, primena tapybą, o prancūzų sukurta muzika - labiau primena grafiką. Jos skambesys šiek tiek lengvesnis.

Kokių kompozitorių muziką Jūs, Marija, labiausiai mėgstate atlikti?

Pati mano mylimiausia muzika - ta, kurią šiuo metu atlieku arba studijoju. Muzikantų laimingo gyvenimo paslaptis - rinktis ir groti tik tokią muziką, kuri suteikia meilės jausmą tiek atlikėjams, tiek jų klausytojams.

Esate profesionali pianistė, turite labai daug patirties grojant su įvairiausiais orkestrais, instrumentalistais, vokalistais. Kokie, jūsų nuomone, yra skirtumai akompanuojant vokalistams ir instrumentalistams?

Pianistas turi galvoti ne tik apie instrumento arba balso prigimtines savybes, bet ir apie registrą, dinaminę skalę, tembrą ir netgi apie atlikėjo charakterį! Jei reikia akompanuoti styginiams instrumentams (smuikui, altui, violončelei arba kontrabosui), šitų instrumentų kai kurios prigimtinės savybės yra arti fortepijono (pavyzdžiui, grojimas stygomis), o pučiamieji pagal garso paėmimą, vedimą labai skiriasi nuo fortepijono. Bet ir styginiai, ir pučiamieji instrumentai, kaip ir fortepijonas, laikosi vienų artikuliacinių ir tempinių „taisyklių". Tuo tarpu, dainavime numatomi šiek tiek kitokie atlikimo principai, su kuriais akompaniatorius turi rasti kažką bendro. Tačiau balsas irgi yra muzikinis instrumentas. Geri vokalistai puikiai moka jį valdyti taip pat, kaip ir kiti muzikantai, grojantys įvairiais instrumentais.

Nuotraukos iš asmeninio archyvo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite