Angle down Atgal

Politologai svarsto, ar A. Lukašenkos žinutė skirta pateisinti Rusijos kariuomenės nuolatinį buvimą Baltarusijoje

Politologų nuomonės išsiskiria diskutuojant dėl to, kokiai auditorijai skirtas Baltarusijos faktinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimas, esą šalis uždaro sieną su Vakarais. Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas įsitikinęs, kad A. Lukašenka tokiais pareiškimais siekia pateisinti Rusijos kariuomenės atvykimą ir nuolatinį buvimą Baltarusijoje. Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas tik iš dalies sutinka su tokiomis įžvalgomis ir mano, kad A. Lukašenkos žinutė labiau yra skirta Baltarusijos vidaus auditorijai, siekiant parodyti būtinybę ginti baltarusius nuo tariamų pavojų.

„Daugelis mąsto, kad A. Lukašenka nori legitimizuoti savo valdžią, ieškodamas išorės priešų. Tačiau aš būčiau linkęs manyti, kad šie pareiškimai yra apgalvota Rusijos kariuomenės atvykimo ir nuolatinio buvimo Baltarusijoje dalis. Būtų prisidengiama nuolatinių pratybų poreikiu, stiprinant vakarines sienas, iš kurių Rusija mato daugiausiai grėsmės sau“, – Eltai teigė G. Česnakas.

„Aš tai matyčiau ne tik kaip kažkokį A. Lukašenkos dėmesio nukreipimą, bet didesnio plano struktūros dalį“, – pridūrė jis.

Politologas taip pat akcentuoja, kad šioje situacijoje Lietuvai reikėtų koncentruotis ne į faktinio Baltarusijos vadovo žodžius, o į tai, kokių veiksmų yra imamasi.

„Mes turėtume žiūrėti ne į tai, kas yra kalbama, o į tai, kas yra daroma. Jeigu Rusijos karinės pajėgos nuolatos pradės dalyvauti pratybose, tai bus jau ne retorikos problema, tai bus faktas, kurio ignoruoti nebebus galima. Po šita retorika, aš bijau, kad gali slėptis Rusijos karinio buvimo pateisinimas Baltarusijoje“, – savo nuomonę išsakė politologas.

Visgi G. Česnakas įsitikinęs, kad karinio saugumo prasme situacija regione blogėja. Politologas mano, kad Lietuvai reikėtų derėtis su savo sąjungininkais, dėl didesnio jų įsitraukimo, siekiant užtikrinti saugumą regione.

„Man atrodo, kad čia reikėtų kalbėtis su mūsų sąjungininkais dėl saugumo užtikrinimo ir galbūt net dėl jų šiek tiek stipresnio buvimo regione. Tačiau čia, akivaizdu, kad kyla tam tikros įtampos. Kai kurie Vakarų sąjungininkai, žinant iš jau ankstesnių patirčių, būtų linkę mažinti savo dalyvavimą Baltijos šalių gynyboje. Lietuva neturėtų to leisti, turėtų būti labai plačiai kalbama su partneriais apie realią saugumo situaciją“, – sakė G. Česnakas.

Jis taip pat pridūrė, kad Lietuva, siekdama didesnio saugumo, turėtų stiprinti ir savo oro gynybos pajėgumus. G. Česnakas mano, kad stiprinti oro gynybą būtina dėl to, jog provokacijų iš Baltarusijos pusės, jo įsitikinimu, gali daugėti.

„Mano suvokimu, reikia labai stebėti ir stiprinti oro gynybos galimybes, nes įvairių pažeidimų gali pagausėti. (...) Atrodo, kad tų provokacijų skaičius gali išaugti, gali padaugėti visokių kitų neplanuotų pratybų ir aš nebūtinai manau, kad tai galėtų išsivystyti į kažkokį potencialiai karinį konfliktą, tačiau pagausėjęs greitų pratybų skaičius, jis labai palengvina galimybes pradėti inicijuoti kažkokį karinį konfliktą“, – įžvalgomis dalinosi politologas.

„Pratybų metu kariuomenės būna aukštoje parengtyje ir iš esmės pasirengę veikti. Taigi, pratybos bet kada gali potencialiai virsti konfliktu. Žinoma, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių saugumo situacija nuo to tikrai negerėja“, – taip pat pridūrė jis.

T. Janeliūnas: A. Lukašenkos pareiškimai skirti Baltarusijos vidaus auditorijai

Visgi politologas T. Janeliūnas laikosi kitokios pozicijos ir mano, kad A. Lukašenkos pareiškimai yra nukreipti tik į Baltarusijos vidaus auditoriją.

„Šios žinutės yra nukreiptos tik į vidaus auditoriją, nes jam reikia parodyti ryžtą ir būtinybę ginti baltarusius nuo tariamų pavojų. Kai kas jau sako, kad A. Lukašenka yra visiškai neadekvatus ir jo sprendimai yra neadekvatūs, rodo pasimetimą, galbūt kažkokį perdėtą nerimą. Visgi aš manau, kad tam tikro racionalumo jo veiksmuose yra, todėl kažkokios provokacijos prieš NATO šalis A. Lukašenkai dabar būtų mažiausiai reikalingos“, – teigė T. Janeliūnas.

Politologas, atkreipia dėmesį, kad kol kas A. Lukašenkos kalbos nėra palydėtos konkrečiais veiksmais. T. Janeliūnas įsitikinęs, kad tai tėra dar vienas faktinio Baltarusijos vadovo bandymas sustiprinti savo autoritetą.

„Kiek mes matome, ligi šiol nėra jokių ženklų, kad jis būtų liepęs iš tikrųjų uždaryti perėjimo punktus, nebepraleisti jokių keliautojų ar mašinų. Aš įsivaizduoju, kad tai yra tik retoriniai bandymai dar šiek tiek sustiprinti savo autoritetą“, – sakė T. Janeliūnas.

Jis taip pat tik iš dalies sutinka su G. Česnako mintimi, esą A. Lukašenka tokiais pareiškimais siekia pateisinti Rusijos kariuomenės atvykimą ir nuolatinį buvimą Baltarusijoje. Politologas mano, kad A. Lukašenkai pretekstų į Baltarusiją pakviesti Rusijos karius nereikia.

„Jeigu A. Lukašenkai iš tikrųjų reikėtų papildomų rusų karių, tai jam reikėtų ir kažkaip tai pagrįsti. Todėl atitinkamai būtų ieškoma preteksto, dėl ko rusų kariuomenės reikia. Bet iš kitos pusės, sakyčiau, kad apskritai A. Lukašenkai kažkokių ypatingų pretekstų pasikviesti Rusijos karius turbūt nereikia, nes pagal sąjunginės valstybės susitarimus ir Rusijos interesus, jam užtektų priimti sprendimą leisti Rusijai įsisteigti nuolatines bazes Baltarusijos teritorijoje“, – teigė politologas.

„Šia prasme nesu tikras, ar jam labai reiktų kažkokių papildomų provokacijų ar veiksmų, kad rusų kareiviai į Baltarusiją įžengtų. Tačiau variantų gali būti, neatmesčiau tokios galimybės, bet kol mes nematome kažkokių konkretesnių veiksmų iš Rusijos pusės karine prasme, tai yra tik interpretacijos“, – pridūrė jis.

T. Janeliūnas teigia, kad kol kas į A. Lukašenkos pareiškimus Lietuvai reaguoti būtų neadekvatu. Visgi politologas pripažįsta, kad, jeigu iš žvalgybos tarnybų būtų gautos žinios, patvirtinančios, kad tai reiškia didesnę Rusijos kariuomenės įtaką Baltarusijoje, Lietuva turėtų į tai reaguoti.

„Manau, kad reaguoti į tokius A. Lukašenkos pareiškimus būtų neadekvatu. Iš kitos pusės, jeigu būtų gauta žinių iš žvalgybos tarnybų, kad tai reiškia ir didesnę Rusijos kariuomenės įtaką ar aktyvumą, tada, žinoma, į tai turėtume reaguoti ir stiprinti NATO pajėgas šalia Baltarusijos sienų“,– savo nuomonę išsakė jis.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite