Angle down Atgal

Po įvykių Baltarusijoje – pasaulio dėmesys Lietuvai

Minskui priverstinai nutupdžius į Vilnių skridusį civilinį lėktuvą ir kilus tarptautiniam skandalui, Lietuva sulaukė neeilinio žiniasklaidos dėmesio pasaulyje.

Viešųjų ryšių ekspertai sako, kad Lietuva Vakaruose pastarąją savaitę nušviečiama itin pozityviai, giria gerai angliškai kalbančius šalies lyderius. Kai kurie jų tikisi, kad po šių įvykių pasaulis galbūt atkreips dėmesį ir į nestabilią bei nesaugią Baltarusiją.

Vyriausybės Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas penktadienį LRT radijui teigė, kad Lietuva po pastarosios savaitės įvykių atsidūrė pasaulio žiniasklaidos epicentre.

Vyriausybės kanceliarijos duomenimis, Lietuva minėta apie 110-yje skirtingų šalių, informacija apie įvykius Minske ir Lietuvos vadovų reakciją pasirodė 30-čia kalbų, daugiausiai paminėjimų užfiksuota Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Kanadoje, Australijoje, Ispanijoje.

Lietuva liaupsių sulaukė ir iš leidinio „Financial Times“, jis šalį gyrė ne tik už lyderystę per Baltarusijos įvykius, bet ir už sprendimą pasitraukti iš Kinijai svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1.

„Lietuva pastarosiomis savaitėmis atrodo kaip laisvojo pasaulio lyderė“, – penktadienį rašė leidinio korespondentas Šiaurės ir Baltijos šalyse Richardas Milne'as (Milnas).

Viešųjų ryšių agentūros „Nova media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas tvirtina, kad teigiami atsiliepimai apie Lietuvą „tikrai maloniai stebina“.

„Taip, Lietuva sulaukė komplimentų ir vertinimų. Manyčiau, kad šitas įvykis yra unikalus ir jo matomumas bei teigiama pusė tikrai maloniai stebina“, – BNS sakė A. Katauskas.

Tačiau tuo pat metu viešųjų ryšių ekspertas sakė besibaimintis, kad šiame kontekste bus prisiminti įvykiai, kai prieš dešimtmetį Lietuva Baltarusijai išdavė duomenis apie opozicionierių Alesio Beliackio bei Valentino Stefanovičiaus sąskaitas Lietuvoje.

Svarbu, kaip žinutė bus perskaityta

Komunikacijos agentūros „Agency 1323“ vadovas Artūras Jonkus tvirtino, kad be pozityvių atsiliepimų, taip pat reikia turėti omenyje, kaip žinutę perskaitys skirtingos šalys ir auditorijos.

„Tai, kad pats incidentas ir Lietuvos veiksmai, kurie buvo greiti ir ryžtingi, buvo nušviesti pozityviai, visada ėjo ir šalutinė žinutė – yra išsireiškimas, kad turime už sienos beždžionę su granata (Aliaksandrą Lukašenką – BNS). Kaip tą žinutę perskaito žmonės truputį toliau nuo politikos?“ – BNS sakė A. Jonkus.

„Tai, kas vyksta su Baltarusija, jeigu mes šnekame ne apie politinę lyderystę, o apie, pavyzdžiui, turizmą, investicijas – klausimas, kaip kai kuriose šalyse tai gali perskaityti. Neprognozuojamo kaimyno elgesys skirtingose auditorijose gali būti suprastas skirtingai“, – svarstė viešųjų ryšių ekspertas.

Jis prisiminė, kad dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Švedija atliko tyrimą, kuris parodė, kad JAV turistai vengė šalies dėl karo Balkanuose.

„Amerikiečiai perskaitė, kad ten yra nestabilu, Švedija, jų manymu, yra netoli buvusios Jugoslavijos, todėl ten važiuoti pavojinga. Tuo pavyzdžiu iliustruoju, kad tos pačios auditorijos tą pačią žinutę gali perskaityti labai skirtingai“, – sakė A. Jonkus.

Savo ruožtu A. Katauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuva apie nesaugumą Baltarusijoje kalbėjo daugybę metų.

„Lietuva, aišku, yra labai arti. Tai, kad šitas režimas yra šalia, gali būti išnaudojamas diplomatinėje komunikacijoje, dėl tos pačios Astravo AE, nusakant, su kokiais iššūkiais susiduria Lietuva. Bet neužmirškime, kad šis klausimas palietė ne tik Lietuvą ir Baltarusiją, o užkabino visą Europos Sąjungą, didžiąsias aviacijos bendroves“, – pabrėžė jis.

„Netgi mūsų kai kurie artimiausi kaimynai dabar, ko gero, permąstys visą situaciją. Manau, kad nesaugumo kampas yra, bet apie nesaugumą kalbėjome daugybę metų“, – pridūrė jis.

Vyriausybės nariams – pagyros už anglų kalbą

Lietuvos Vyriausybei skubiai priėmus sprendimus, susijusius su oro erdvės uždarymu Baltarusijos vežėjams bei ėmusis lyderystės koreguojant poziciją Europos Vadovų Taryboje, šalies ministrai buvo kviečiami kalbėti per didžiausius žinių kanalus pasaulyje.

Pavyzdžiui, kitą dieną po incidento CNN eteryje pasirodė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Viešųjų ryšių ekspertai pažymi, kad ministrai pozicijas išdėstė aiškiai ir parodė gerus anglų kalbos įgūdžius.

„Čia yra niuansas – dėl labai techninės priežasties, jeigu nėra angliškai kalbančio žmogaus, arba reikia statyti tą, kuris kalba angliškai, arba nebūti tenai, kur yra anglakalbė aplinka“, – sakė A. Katauskas.

Anot jo, ši situacija ir ateities ministrams rodo, kaip svarbu gerai bendrauti pagrindinėmis kalbomis, turint omenyje, kad „išdėstyti tą poziciją yra ne vien jų asmeninis interesas“.

„Geras kalbos mokėjimas, šnekant su tarptautine auditorija, yra tikrai svarbu. Amerikiečiai yra labiau atlaidūs skirtingų lygių mokėjimui. Sakyčiau, kad labiau europiečiai žiūri – kalbos kultūra svarbesnė Europoje nei Amerikoje“, – BNS sakė A. Jonkus.

„Bet aišku, kad ir ten veikia, kad jei žmogus šneka sklandžiai ir suprantamai, suprantama ne tik konstrukcija ir tarimas, tai natūralu, kad toks žmogus priimamas gerokai palankiau“, – pabrėžė viešųjų ryšių ekspertas.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite