Angle down Atgal

Po aštrių diskusijų įstatymo projekte nebeliko smurto lyties pagrindu sąvokos

Po svarstymo Seimas ketvirtadienį pritarė diskusijas kėlusiai naujai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcijai. Įstatymo pataisoms pritarė 91 Seimo narys, prieš buvo 8, o susilaikiusių – 15. Visgi po svarstymo įstatymo projekte nebeliko daugiausiai aistrų sukėlusios Laisvės partijos iniciatyva įtvirtinti ketintos smurto lyties pagrindų sąvokos. Jos atsisakyta parlamentarams pateikus naujus siūlymus šiam įstatymui.

Nors po parlamento pritarimo sulaukusio įstatymo projekto atnaujinimo nebeliks pagrindo smurtui artimoje aplinkoje priskirti smurtą lyties pagrindu, naująja įstatymo redakcija ketinama įtvirtinti apsaugos nuo smurto orderį. Tai suteiktų galimybę nukentėjusiam asmeniui gauti socialinę, teisinę bei medicininę pagalbą. Jei įstatymas pavasario sesijoje būtų priimtas, tai leistų smurtautoją, policijos sprendimu įvertinus nusibrėžtus kriterijus, 15 dienų iškraustyti iš namų. Šiuo metu tokia galimybė įmanoma tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Įsigaliojus pataisoms, tokio tyrimo nebereikėtų.

Pasak Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus, nepaisant to, kad parlamentarų valia buvo išbraukta sąvoka „smurtas lyties pagrindu“, įstatymo projekte liko esminiai pakeitimai.

„Svarbiausia yra susikoncentruoti į efektyvią smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir tam buvo reikalingas kokybiškas orderio institutas, kuris šiuo metu yra įtvirtintas. Pats pagrindinis dalykas įstatymo projekte yra apsaugos orderis“, – po balsavimo Eltai teigė T. V. Raskevičius.

Visgi politikas neatmeta galimybės, kad pavasario sesijoje grįžus prie šio įstatymo gali vėl būti pasiūlyta įtraukti sąvoką „smurtas lyties pagrindu“.

„Su Seimo nariais, su kolegomis, kadangi buvo maža persvara, svarstysime, ar būtų verta pateikimo stadijoje šį siūlymą pakartotinai pateikti“, – teigė jis.

Balsavimas dėl pataisų turėjo įvykti dar antradienį, tačiau nuspręsta balsavimą atidėti kitam posėdžiui. Pataisos, kurioje iš pradžių buvo numatyta dalį parlamentarų papiktinusi sąvoka smurtas lyties pagrindu, sukėlė parlamentarų ginčus. Projekte įtvirtinti, kad smurtas vyksta lyties pagrindų priešinosi ne tik opozicija, tačiau ir valdančiosios daugumo nariai.

„Laisviečiai“ teigė, kad smurto lyties pagrindu sąvokos įtvirtinimas pripažintų, jog dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje kenčia moterys. Tai, pasak jų, vienareikšmiškai įrodo ir statistika: moterys sudaro 80 proc. nukentėjusiųjų dėl tokio pobūdžio smurto.

Tuo tarpu oponentai siūlymuose įžvelgia paslėptą mėginimą įtvirtinti Stambulo konvencijoje esančią lyties sąvoką. Apie tai atvirai kalba ir valdantiesiems priklausantys konservatoriai Vilija Aleknaitė-Abramikienė ir Audronius Ažubalis. Jie kaltino pataisų iniciatorius bandant kartu su praktinėmis priemonėmis į nacionalinę teisę įtraukti Stambulo konvencijos nuostatas. Jų teigimu, smurtas prieš moteris atsiranda ne dėl lyties, tačiau prieš fiziškai silpnesnius asmenis, todėl būtinybės įtraukti smurto lyties pagrindu sąvoką nėra.

Ketvirtadienį diskusijos atsinaujino

Ketvirtadienį diskusijos Seime dėl vienos iš įstatymo redakcijos nuostatų atsinaujino. Laisvės partijai priklausanti Morgana Danielė teigė, kad sąvoka „smurtas lyties pagrindu“ įstatyme atsirastų neatsitiktinai, o įvertinus realybėje esamą įvairių formų smurtą prieš moteris ir mergaites.

„Ši sąvoka atsiduria įstatyme tam, kad ir įstatymiškai, ir savo galvose mes pagaliau įsisavintume, kad mergaitės ir moterys smurtą – verbalinį, žodinį, psichologinį, fizinį, seksualinį – patiria kartais dešimtimis kartų daugiau. Ir dažniausiai dėl to, kad tai yra laikoma normalu“, – teigė „laisvietė“ ir kritiškai atsiliepė apie oponentų argumentus.

„Kartais net seksualines fantazijas primena argumentai prieš, kaip visi dabar keis lytį arba reikalaus savo lyčiai nepriklausančių teisių. Nenueikime į argumentus, kurie yra ne tik nelogiški, bet ir absurdiški“, – teigė politikė.  

Tačiau konservatoriaus A. Ažubalio tokios pastabos neįtikino. Politiko teigimu, siūlomos įstatymo pataisos yra įkvėptos marksistinės ideologijos. Kartu, jo teigimu, įtvirtinus šią sąvoką būtų realizuotos ir kai kurios Stambulo konvencijos nuostatos.

„Smurto lyties pagrindu sąvoka reprezentuoja tarp šiuolaikinių kairiųjų, progresyvistų populiarią tapatybės ideologiją (...) Nereikia didelio pastabumo, kad pastebėtume šios ideologijos marksistinius genus. Tik šiuo atveju  marksistinės, leninistinės darbininkų ir kapitalistų klasių kovos nuostata pakeičia išnaudotojų vyrų ir išnaudojamųjų moterų socialinių grupių paradigma“, – svarstė konservatorius.

„Ponai, kontroversiškos Stambulo konvencijos išpažinėjai šia pataisa bando eiti pro užpakalines duris per šį įstatymą“, – pridūrė jis.

Projektu siūloma įtvirtinti naują prevencinę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonę – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį.

Jį 15 dienų laikotarpiui skirtų policijos pareigūnas, kai gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, būtų nustatyta smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustatytų vidaus reikalų ministras. Sprendimas, skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderį, galėtų būti priimamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.

Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento būtų įpareigojamas:

1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;

2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;

3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;

4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.

Taip pat numatoma, kad policijos pareigūnų sprendimus, skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti, per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą priėmęs pareigūnas, galima būtų skųsti apylinkės teismui.

Numatoma, kad įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite