A. Rutkausko nuotr.
Angle down Atgal

Pasaulio tautų teisuolių skvere įprasmintas žydų gelbėtojų atminimas

Penktadienį Šiauliuose, Ežero ir Vilniaus gatvių sankirtoje, iškilmingai atidarytas Pasaulio tautų teisuolių skveras. Šioje erdvėje įamžintas Šiaulių mieste gyvenusių lietuvių, siaubingu Holokausto laikotarpiu gelbėjusių persekiojamus žydus, atminimas. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – kadaise čia buvo vartai į žydų getą. Žydų bendruomenės nariai sako, kad liks amžinai dėkingi savo gelbėtojams, o ši erdvė primins, jog nepaisant visko, žmogiškumas visada nugali.

Ilgai brandinta idėja

Mintis įamžinti Pasaulio tautų teisuolių atminimą kilo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkui Saniai Kerbeliui. Jis pasakoja, kad galvoti apie tai pradėjo jau prieš penkerius metus.

„Idėja kilo turbūt prieš penketą metų, kai socialiniuose tinkluose paskaičiau, kad Vilnuje norima įkurti teisuolių skverą, bet niekaip neapsisprendžiama dėl vietos. Susitarimo sostinėje nerasta iki šiol. Ir man kilo mintis šią idėją įgyvendinti Šiauliuose.“

S. Kerbelis dėkingas tuometinei miesto tarybai, architektams ir visiems, palaikiusiems jo mintį bei prisidėjusiems prie jos įgyvendinimo. Miesto savivaldybės skelbtą meninės idėjos konkursą laimėjo architekto Ado Toleikio projektas „Jungtis“. Būtent šis monumentas tapo pagrindiniu skvero akcentu. Akmens ir metalo kompozicijos centre vaizduojama lietuvių tautiniais raštais apipinta Dovydo žvaigždė, iš abiejų pusių ją supa masyvūs akmeniniai luitai ant kurių iškalta Šiaulių žydų geto istorija ir žydų tautybės žmonių gelbėtojų pavardės. Iš viso akmenyje jų nugulė apie 180. Visą kompoziciją užbaigia itin simboliška ir prasminga frazė – „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėjai visą pasaulį“.

S. Kerbelis sako, kad ir skverui pasirinkta vieta yra simbolinė.

„Vieta yra unikali, nes ji yra tarp dviejų buvusių Šiaulių getų. Pirmasis buvo Trakų, antrasis – Rėkyvos ir Žalgirio gatvių kampe, vadintas Kaukazo getu. Ir pats pavadinimas, kurį architektas skyrė projektui – „Jungtis“ – tarsi jungia žydų tautą ir lietuvių tautą“, – pasakoja Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas.

Meninės idėjos autorius A. Toleikis antrina, kad pagrindinė projekto mintis buvo atskleisti dviejų tautų vienybę bei žmogiškumo svarbą istorinių negandų akivaizdoje. Architektas sako, jog šis darbas artimas jo širdžiai, o galutiniu rezultatu yra labai patenkintas.

„Nuo pirminės idėjos iki projekto realizacijos užtrukome beveik 2,5 metų. Tai man buvo labai įdomi tema, kuri patraukė. Ir dabar, matant tos vizijos įgyvendinimą, galiu pasakyti, kad viskas pavyko puikiai, kaip ir buvo numatyta.“

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, Šiauliuose prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 8 tūkst. žydų, po jo liko 350–500.

Gelbėtojai rizikavo visos šeimos gyvybe

Šiemet sukanka 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios. Tuomet prasidėjo siaubinga žydų tautos tragedija, kuri iki šiol vadinama vienu didžiausių nusikaltimų žmogiškumui per visą istoriją. Žydų tautybės žmonės buvo be jokios priežasties persekiojami, žudomi, tremiami į koncentracijos stovyklas, suvaryti į getus ir atskirti nuo visuomenės.

Maža to, kiti žmonės buvo bauginami, kad už pagalbą kankinamiems žydams mirtis gresia ne tik gelbėtojui, bet ir visai jo šeimai. Tačiau nepaisant gresiančio pavojaus, atsirado žmonių, kurie nepabūgo ir išdrįso ištiesti pagalbos ranką. Būtent šie žmonės šiandien vadinami Pasaulio tautų teisuoliais. Izraelyje įsikūręs Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinęs 918 lietuvių. Viena jų – į skvero atidarymo ceremoniją atvykusi Genovaitė Černiauskaitė-Dugnienė, kurios šeima išgelbėjo 4 žydų tautybės moteris. Ji visų teisuolių vardu dėkojo idėjos autoriams.

„Aš nuo pat vaikystės gyvenau žydų tautybės žmonių apsuptyje. Man žydų tauta yra labai artima ir visas mano gyvenimas praėjo meilės apsuptyje. Taip turėtų gyventi žmonės – mylėdami vienas kitą“, – sakė G. Černiauskaitė-Dugnienė.

Antisemitizmo šėšėlis gyvuoja ir šiandien

Atidarymo ceremonijoje sveikinimo žodį tarė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Ji dėkojo šiauliečiams už šią gražią bei jautrią idėją ir išreiškė dėkingumą žydų tautos gelbėtojams. Tačiau F. Kukliansky pažymėjimo, kad antisemitizmo apraiškų galima pastebėti ir šiandieninėje visuomenėje bei paragino dėti visas pastangas, kad tam būtų užkirstas kelias.

„Šiandien visame pasaulyje, Lietuvoje taip pat matome vėl rusenančias antisemitizmo apraiškas. Joms negali būti jokių pateisinimų, joms negali būti jokios tolerancijos. Istorija vertina teisingus poelgius, o ne gėdingą tylą. Todėl kasdien rinkimės šviesą, kurią mums spinduliuoja Pasaulio tautų teisuolių pavyzdys“, – kalbėjo F. Kukliansky.

Po iškilmingos atidarymo ceremonijos, renginio dalyviai pakviesti į Dainų parką, kur pasodinta 30 sakurų. Tai savotiškas taikos bei dėkingumo gestas Kaune 1939–1940 metais rezidavusiam Japonijos diplomatui Čiunei Sugiharai. Jis tuo laikotarpiu išgelbėjo gyvybes daugybei žydų tautybės žmonių.

Vėliau Venclauskių namuose Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus atstovai skaitė paskaitą, skirtą Pasaulio tautų teisuoliams atminti.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite