Angle down Atgal

Paralimpiados uždarymu baigėsi 8 metus trukusi Tokijo olimpinė saga

Paralimpiados uždarymu sekmadienį baigėsi Tokijo olimpinė saga, prasidėjusi beveik prieš aštuonerius metus, kai Japonijos sostinė gavo teisę surengti 2000-ųjų olimpines ir paralimpines žaidynes. 

Trylika dienų trukusi paralimpiada užbaigta spalvinga, cirką primenančia ceremonija, kurią Nacionaliniame stadione stebėjo imperatoriaus Naruhito brolis sosto įpėdinis Akishino (Akišinas). Olimpinės žaidynės baigėsi beveik prieš mėnesį. 

Tokijo olimpiada ir paralimpiada – beprecedentės. Dėl koronaviruso pandemijos žaidynės buvo atidėtos metams, teko įvesti papildomų reikalavimų ir sąlygų. Olimpinių žaidynių metu iš viso nebuvo įleidžiami žiūrovai, išskyrus kelis tūkstančius sirgalių atokiau nuo Tokijo esančiose vietose. Keliems tūkstančiams moksleivių buvo leista stebėti kai kurias paralimpinių žaidynių rungtis. 

„Daug kartų manėme, kad šios žaidynės neįvyks, – sekmadienį prisipažino Tarptautinio paralimpinio komiteto (TPK) vadovas Andrew Parsonsas (Endrius Parsonsas). – Buvo daug bemiegių naktų.“ 

Uždarymo ceremonijoje, pavadintoje „Harmoninga kakofonija“, dalyvavo tiek sveiki atlikėjai,  tiek žmonės su negalia. 

Tiek olimpinės, tiek paralimpinės žaidynės vyko Tokijuje esant nepaprastajai padėčiai. Kaip ir per olimpines žaidynes, dažnai tikrinant sportininkus ir izoliavus juos „burbule“, iš esmės buvo užkirstas kelias viruso plitimui, nors susirgimų tarp Japonijų gyventojų, iš kurių beveik 50 proc. yra visiškai paskiepyti, smarkiai padaugėjo.

„Manau, kad žaidynių pabaigą pasiekėme be didesnių problemų“, – sakė Tokijo žaidynių organizacinio komiteto vadovė Seiko Hashimoto (Seiko Hašimoto).

Tačiau buvo ir nemažai neigiamų pasekmių. 

Rekordinės išlaidos 

Japonijos premjeras Yoshihide Suga (Jošihidė Suga) penktadienį, likus dviem dienoms iki uždarymo, pareiškė, kad nebesieks likti šiame poste. Y. Suga tikėjosi, kad olimpinės žaidynės padės jam siekti perrinkimo, bet sulaukė priešingo rezultato: jo reitingai smuko dėl lėtai vykstančio skiepijimo ir daug ginčių sukėlusio sprendimo rengti žaidynes pandemijos metu.

„Dabar, kai ministras pirmininkas Suga yra priverstas pasitraukti ir prisiimti kaltę dėl nesugebėjimo kovoti su koronavirusu, būtų neįmanoma teigti, kad olimpinės ir paralimpinės žaidynės buvo sėkmingos, Japoniją vienijančios akimirkos“, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai „The Associated Press“ rašė politikos mokslų profesorius Koichi Nakano (Koičis Nakanas) iš privataus „Sofijos“ universiteto Tokijuje.

Paralimpinių žaidynių palikimas Japonijoje gali būti apčiuopiamesnis nei olimpiados: jos padidino visuomenės suvokimą apie žmones su negalia, šių poreikiams buvo pritaikyta daugiau viešųjų erdvių.  

Paralimpiadoje dalyvavo rekordiškai daug sportininkų – 4 405, rekordiškai daug šalių iškovojo medalių. Žaidynėse varžėsi ir du sportininkai iš Afganistano, evakuoti iš Kabulo jau vykstant žaidynėms.

„Tokijo žaidynės buvo efektyvumo ir draugiškumo pavyzdys, – el. laiške „The Associated Press“ sakė olimpinių žaidynių istorikas Davidas Wallechinsky (Deividas Valečinskis). – Jei ne su COVID susiję nesklandumai, šios žaidynės būtų buvusios geriausiai arba beveik geriausiai organizuotos iš 19 olimpiadų – vasaros ir žiemos – kuriose man teko dalyvauti.“

Išlaidos taip pat buvo rekordinės.

Oksfordo universiteto atliktas tyrimas rodo, kad tai buvo brangiausios žaidynės istorijoje. Japonija olimpiadai ir paralimpiadai surengti oficialiai išleido 15,4 mlrd. dolerių (beveik 13 mlrd. eurų) – dukart daugiau, nei buvo numatyta iš pradžių. Keletas vyriausybės atliktų auditų parodė, kad tikrosios išlaidos – dukart didesnės. Visa ši suma, išskyrus 6,7 mlrd. dolerių (6,5 mlrd. eurų), – valstybės lėšos.

Dėl neparduotų bilietų organizatoriai tikriausiai prarado beveik 800 mln. dolerių (674 mln. eurų) – šį biudžeto trūkumą teks kompensuoti skiriant daugiau valstybės lėšų.

Viena pagrindinių olimpinių žaidynių rėmėjų „Toyota“ nutraukė su žaidynėmis susijusią televizijos reklamą Japonijoje dėl visuomenės nepritarimo žaidynėms.

Olimpiados organizacinio komiteto generalinis direktorius, buvęs Japonijos banko valdytojo pavaduotojas Toshiro Muto (Toširas Mutas) išlaidas įvardijo kaip investicijas. Jis pripažino, kad sunku atskirti, kas yra olimpinės išlaidos, o kas ne.

Toliau – Pekino žiemos olimpiada

Po penkių mėnesių prasidės Pekino žiemos olimpiada, kurias žmogaus teisių gynimo grupės vadina „Genocido žaidynėmis“. Anot jų mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių musulmonų yra kalinami vadinamosiose perauklėjimo stovyklose Sindziango regione. Kinija taip pat kaltinama Sindziange vykdanti prievartinę moterų sterilizaciją. 

JAV ir kelios kitos vyriausybės žmogaus teisių pažeidimus Sindziange yra pavadinusios genocidu, o vienas iš pagrindinių Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) rėmėjų – „Intel“ – pareiškė, kad sutinka su tokiu apibūdinimu.

„Su COVID susiję apribojimai, kurie buvo įvesti Tokijuje, yra tarsi Kinijos diktatūros svajonės išsipildymas, – sakė D. Wallechinsky. – Jokių užsienio žiūrovų, mažiau užsienio žiniasklaidos; kaip tik tai, ko norėtų Komunistų partijos vadovybė. Ar sportininkai protestuos, o jei protestuos, ką darys kinai? Deportuos juos? Areštuos juos? Mes nežinome.“

TOK, kuris siekė, kad Tokijo žaidynės įvyktų ir gavo apie 3-4 mlrd. dolerių pajamų iš televizijos transliacijų, jau planuoja kitas trejas vasaros olimpines žaidynes: 2024 metais Paryžiuje, 2028 metais Los Andžele ir 2032-aisias Brisbane, Australijoje.

Žiemos olimpinės žaidynės po Pekino vyks 2026 metais Milane ir Kortinoje, Italijoje.

Tokijo žaidynių organizacinio komiteto vadovė S. Hashimoto sekmadienį patvirtino, kad Saporas siekti teisės organizuoti 2030 metų žiemos olimpiadą. Japonijos šiaurinėje Hokaido saloje esančiame mieste įvyko 1972 metų žaidynės.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite