Angle down Atgal

Patarėjas P. Mačiulis: prezidentas nebijo kalbėtis su žmonėmis

Prezidentūra nepriima kritikos dėl ketvirtadienį parodyto dėmesio „šeimų gynimo maršo“ organizatorių surengtam mitingui Daukanto aikštėje. Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis, kuris ir buvo ketvirtadienį išėjęs susitikti su kontraversiškai vertinamos iniciatyvos dalyviais, sako, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda nebijo kalbėti su žmonėmis.

„Vakar protestuotojai susirinko prie Prezidentūros. Per du darbo metus šioje institucijoje aš atsimenu vos kelis atvejus kai toks skaičius žmonių susirenka. Todėl neišeiti prezidentui ar prezidento atstovui pakalbėti su žmonėmis būtų mažų mažiausiai nepagarba“, – teigė P. Mačiulis, primindamas, kad pusšimtis profesoriaus Vytauto Landsbergio vedamų žmonių, kurie praėjusių metų vasarą susirinko prie Prezidentūros paraginti imtis priemonių užkirsti kelią Astravo atominės elektrinės paleidimui, taip pat susilaukė Prezidentūros dėmesio.  

„Mes atsiminsime protestą dėl Astravo AE kai išėjo pats prezidentas, vakar, deja, pats prezidentas išeiti negalėjo dėl užimtos darbotvarkės. Tai tą darbą atlikau aš. Kas beateitų ateityje, ar tai sutaptų su prezidento nuomone ar ne, prezidentas ar jo atstovai susitiks su žmonėmis, nes prezidentas nebijo bendrauti su žmonėmis. Prezidentas nemano, kad tą daryti reikia tik vieną kartą per keturis metus. Jei yra klausimų ir rūpimų temų reikia visada bendrauti“, – teigė patarėjas.

ELTA primena, kad „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ protestuotojai trečiąją protestų dieną nuvyko prie Prezidentūros. Savo ruožtu protestuotojus pasitikęs prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas P. Mačiulis susirinkusiesiems perdavė šalies vadovo linkėjimus ir dėkojo renginio dalyviams už aktyvumą.

„Prezidentas remia kompromisą dėl tiesioginių merų rinkimų, bet nėra aišku, kuris modelių yra kompromisinis“

Penktadienį Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atstovai susitiko su šalies vadovu aptarti Seime planuojamų svarstyti Konstitucijos keitimo pataisų, siekiant įteisinti tiesioginių merų rinkimų būdą. Prezidento vyriausiasis patarėjas P. Mačiulis tikina, kad Gitanas Nausėda remia kompromisinį variantą, dėl kurio turėtų susitarti politikai, kadangi įtvirtinti savivaldybių atstovų siūlomą modelį parlamente neužtektų politinės paramos. Visgi jis taip pat pažymėjo, kad dar nėra iki galo aišku, ką būtų galima laikyti kompromisiniu variantu.

„Šiandien pas prezidentą susirinko dauguma parlamentines partijas atstovaujančių merų, kurie išreiškė vieningą poziciją, dėl to, kad keičiant Konstituciją turėtų būti įteisinta dabartinė tvarka, merų statuso status quo. Prezidentas iš esmės pritaria tokiai LSA pozicijai, tačiau tuo pačiu supranta politines realijas (...). Seime nuomonių yra įvairių, todėl prezidentas kalbėdamas su merais, tiek šią savaitę kalbėdamas su Seimo pirmininke ar opozicinių frakcijų nariais išreiškė nuogąstavimą bei pateikė siūlymą, kad reikia kaip galima greičiau ieškoti sprendimo dėl kompromisinio varianto, kuris galėtų susilaukti 94 Seimo narių balsų, kurių reikia norint keisti Konstituciją“, – penktadienį po susitikimo su LSA atstovais surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo P. Mačiulis.

Visgi prezidento vyriausiasis patarėjas pažymėjo, kad dar nėra aišku, kokį konkrečiai sprendimą būtų galima vadinti kompromisu.

„Prezidentas remia kompromisą. Kuris iš modelių yra kompromisinis, šiuo metu dar nėra visiškai aišku. Kažkuria prasme tai parodys ir balsavimas kitą savaitę Seime. Manau, kad viskas vienu balsavimu nepasibaigs ir tikrai iki galutinio rezultato politikams, frakcijų, partijų lyderiams dar ne kartą reikės susėsti ieškant pačio geriausio varianto“, – sakė P. Mačiulis.

Kitą savaitę Seime turėtų būti svarstomi du alternatyvūs įstatymo projektai dėl tiesioginių merų rinkimų.

Seimo pirmininkės palaikomame įstatymo pataisų projekte siūloma, kad į Konstituciją būtų įrašyta, jog savivaldybių merus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, o konkrečios mero funkcijos įstatymu nebūtų apibrėžiamos. Tuo tarpu socialdemokratai siūlo, kad į Konstituciją būtų ne tik įrašoma, jog merai renkami tiesiogiai, tačiau kartu būtų apibrėžiamas ir jo kaip tarybos vadovo statusas.

ELTA primena, kad pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tuomet inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

Tačiau jau antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės, siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai tuomet siūlė merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, o Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios siūlymą iš esmės palaikė valdančioji Laisvės frakcija, Mišri Seimo narių grupė bei opoziciniai „valstiečiai“, siūlė merą laikyti tarybos vadovu, taip iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite