Angle down Atgal

Negrįžtamas klimato šiltėjimas galbūt jau prasidėjo – Arkties ekspedicijos vadovas

Lūžio taškas, už kurio prasideda negrįžtamas pasaulinis šiltėjimas, galbūt jau pereitas, antradienį įspėjo mokslininkas, vadovavęs didžiausiai per visą istoriją ekspedicijai į Arktį.

„Vasaros... ledo dingimas Arktyje yra viena pirmųjų minų šiame minų lauke, vienas lūžio taškų, kuriuos pirmiausia pereiname pernelyg skatindami šiltėjimą“, – sakė Markusas Rexas (Markusas Reksas).

„Iš esmės galima klausti, ar dar neužlipome ant šios minos ir ar jau nesukėlėme sprogimo pradžios“, – pridūrė jis.

M. Rexas vadovavo didžiausiai pasaulio misijai į Šiaurės ašigalį, kurioje dalyvavo 300 mokslininkų iš 20 valstybių.

Spalį ekspedicija sugrįžo į Vokietiją po 389 dreifavimo per Arktį dienų ir parvežė sukrečiančių įrodymų, kad Arkties vandenynas miršta ir kad vos po kelių dešimtmečių vasaros ten gali būti jau be ledo.

140 mln. eurų kainavusi ekspedicija taip pat parvežė 150 terabaitų duomenų ir per 1 tūkst. ledo mėginių.

Pristatydamas pirmąsias išvadas, M. Rexas sakė mokslininkus nustačius, kad Arkties jūros ledas „2020 metų pavasarį traukėsi sparčiau nei bet kada nuo stebėjimų pradžios“ ir kad „jūros ledo plotas tą vasarą sudarė tik pusę prieš dešimtmečius būdavusio ploto“.

Ledo storis buvo perpus mažesnis, o temperatūra 10-ia laipsnių aukštesnė nei per norvegų tyrinėtojų bei mokslininkų Fridtjofo Nanseno (Fritjofo Nanseno) ir Hjalmaro Johanseno (Jalmaro Johanseno) 1893–1896 metų ekspediciją laivu „Fram“.

Dėl mažesnio ledo paviršiaus vandenynas vasarą galėjo absorbuoti daugiau šilumos, o tai savo ruožtu reiškia, kad rudenį ledo danga formavosi lėčiau nei įprastai.

„Skausminga“

„Tik įvertinimas ateinančiais metais sudarys mums sąlygas nustatyti, ar dar galime tvirta klimato apsauga išgelbėti visus metus egzistuojantį Arkties vandenyno ledą, ar jau peržengėme šį svarbų klimato sistemos lūžio tašką“, – pabrėžė M. Rexas ir paragino skubiai imtis veiksmų šiltėjimui stabdyti.

Jūros ledo fizikos specialistė Stefanie Arndt (Štefani Arnt) sakė, jog „skausminga žinoti, kad galbūt esame paskutinė karta, galinti matyti Arktį vis dar su jūros ledo danga vasaromis“.

„Ši jūros ledo danga palaipsniui nyksta, o ji yra svarbi gyvenamoji erdvė baltiesiems lokiams“, – sakė S. Arndt. 

Tarp duomenų, kurie buvo renkami per ekspediciją, yra duomenys apie atmosferą, vandenyną, jo ledą ir ekosistemas.

Tyrimams ant ledo buvo įrengtos keturios stebėjimų vietos iki 40 km atstumu aplink misijos laivą „Polarstern“. Šis Vokietijos Alfredo Wegenerio (Alfredo Vegenerio) instituto laivas dreifavo per Arktį įšalęs ledo lytyje.

Buvo surinkta vandens mėginių iš po ledo – planktono ir bakterijų, taip pat jūrų ekosistemų funkcionavimo ekstremaliomis sąlygomis tyrimams.

Ištisus metus beveik be pertraukos buvo matuojama per 100 parametrų.

Daugybė informacijos bus panaudota kuriant modelius, turinčius padėti prognozuoti, kaip po 20, 50 ar 100 metų gali atrodyti karščio bangos, liūtys ar audros.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite