Angle down Atgal

Mokslininkai susirūpino šalies upių vandeniu: visuose mėginiuose rado mikroplastiko

Vis daugiau susirūpinimo mokslininkams Lietuvoje ir pasaulyje kelia vandens telkinių tarša smulkiomis plastiko dalelėmis. Upių ir jų pakrančių švarinimo akcijos „River Cleanup Lietuva“ iniciatyva Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) ištyrė trijų Lietuvos upių – Neries, Vilnelės ir Žalesos – vandens mėginius. Paaiškėjo, kad visose upėse yra mikroplastiko. Didžiausia tarša užfiksuota Vilnelėje.

Viename Vilnelės upės vandens litre FTMC mokslininkai aptiko 92 (nuo 40 iki 1000 mikrometrų) plastiko daleles, tuo tarpu mažesnių nei 40 mikrometrų plastiko dalelių užfiksuota daugiau nei 1000. Mažiausiai plastiko buvo aptikta toliau nuo sostinės tekančiame Žalesos upelyje. Panašus rezultatas fiksuotas ir Neries upėje. Tiesa, ištirti mėginiai iliustruoja lokalią taršą. Norint įvertinti visos upės užterštumą mikroplastiku reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus.

„Gauti rezultatai panašūs į Šiaurės Europos upėse aptiktą kiekį. Tiesa, rezultatus sunku palyginti dėl tyrimams pasirinkto skirtingo dalelių dydžio intervalo. Panašūs tyrimai atliekami visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Reino upėje, vienoje pagrindinių Europos upių, matavimai buvo atlikti 11 vietų 820 km ruože. Visuose mėginiuose taip pat buvo rasta mikroplastiko dalelių. Didžiausia koncentracija  3,9 milijono dalelių km2  buvo išmatuota Reino-Rūro didmiesčio rajone“  teigia dr. Steigvilė Byčenkienė, Fizinių ir technologijos mokslų centro Aplinkotyros skyriaus vadovė.

Mikroplastikas Arkties sniege

Tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvos upės užterštos ir tai kelia nerimą. FTMC aplinkotyros ekspertė pabrėžia, kad labai svarbu suprasti, jog mikroplastiko kiekis gamtoje turėtų būti nulinis, o šiuo metu aplinkoje esančioms mikroplastiko dalelėms suirti prireiks kelių šimtmečių. Per šiuos metus jos palaipsniui skils į mažesnes daleles, kurios pateks į visus planetos kampelius. Kuo mažesnės dalelės  tuo lengviau atmosferos sraujymės jas neša šimtus ar net tūkstančius kilometrų.

„Bendradarbiaudami su Leibnico troposferos tyrimų institutu, gavome Arkties sniego mėginių. FTMC laboratorijose gauti tyrimų rezultatai mus nustebino: mikroplastiko dalelių kiekis siekė kelis tūkstančius. Vadinasi, tankiai apgyvendintos urbanizuotos teritorijos tampa mikroplastiko šaltiniais. Dalelės išnešiojamos po visą pasaulį ir daugybę metų cirkuliuoja skirtingose ekosistemose – oro, žemės, jūros ir kt.“, – pabrėžia dr. S. Byčenkienė.

Per upes į vandenynus

Anot mokslininkės, mikroplastiko tarša plačiau ištirta jūrų ekosistemose, o duomenų apie jo šaltinius, gausą ir ekologinį poveikį upėse yra kur kas mažiau. Nors būtent upės yra pagrindinis vandenyną pasiekiančių mikroplastiko dalelių šaltinis.

„Į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekiai pastaruosius 70 metų nuolat auga. Tai rodo, kad tarša yra plačiai paplitusi ir negalima ignoruoti galimos biologinės žalos žmonėms ir kitiems gyviems organizmams. Ankstesni tyrimai jau yra parodę, kad mikroplastiko tarša daro neigiamą įtaką kai kuriems organizmams, pvz., austrių reprodukcijai, žuvų kepenims. Norint įvertinti mikroplastikų riziką aplinkai ir žmonių sveikatai, būtina atlikti papildomus tyrimus“,  sako dr. S. Byčenkienė.

Plastiko daleles nuplauna lietus

Lietuvos upėse aptikto mikroplastiko dalelių šaltinis gali būti smulkios padangų dėvėjimosi atliekos, suirę maišeliai, pakuotės ir kitos plastiko atliekos per lietaus surenkamuosius tinklus patekusios į upes. Mikroplastiko gausu ir nuotekų valymo įrenginių nuotekose, todėl anot Žaliosios politikos instituto prezidento Remigijaus Lapinsko, norint išspręsti mikroplastiko taršos problemas reikia diegti kompleksines priemones.

„Turime ne tik skatinti gyventojus atsakingai tvarkyti ir rūšiuoti atliekas, bet ir keisti reguliavimą įstatymų lygiu. Vienas svarbiausių sprendimų  tinkamai reglamentuoti nuotekų valymo reikalavimus ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi. Svarbi ir gamintojų atsakomybė, kad į rinką patektų aplinkai draugiškesni produktai ir jų pakuotės“,  sako R. Lapinskas.

Užterštos pakrantės

Pasak FTMC mokslininkių, tyrusių kelių Vilniaus miesto ir rajono upių taršą mikroplastiko dalelėmis, tokie teršalai į vandens telkinius gali patekti ir kartu su plastiko šiukšlėmis. Jos dėl fotooksidacijos procesų skyla į smulkesnes daleles ir užteršia vandenį. „River Cleanup Lietuva“ koordinatorės Ievos Budraitės teigimu, kasmet iniciatyvos savanoriai Lietuvos upėse aptinka keisčiausių radinių: nuo elektrinio paspirtuko, traktoriaus padangų iki šaldytuvo ar prekybos centro vežimėlio. Tiesa, renginio organizatorė teigia, kad savanorių sutvarkytos teritorijos ir po metų vis dar lieka švarios.

Birželio 5-6 dienomis „River Cleanup Lietuva“ skelbia upių ir jų pakrančių švarinimo iniciatyvą visoje Lietuvoje. Savanoriai upes švarins pusšimtyje pasaulio valstybių. Tikimasi sutvarkyti per 1000 užterštų pakrančių.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite