Angle down Atgal

Mokslininkai: karantino metu kilęs nerimas dėl išvaizdos gali turėti nepageidaujamų pasekmių sveikatai

Tarptautinės mokslininkų grupės atliktas tyrimas parodė, kad net ketvirtadalis apklaustų lietuvių karantino metu vartojo išvaizdą ir fizinį rezultatyvumą veikiančias medžiagas. Daliai apklaustųjų jų išvaizda karantino metu kėlė ypač didelį nerimą.

Atliekant tyrimą, apklausta 3 tūkstančiai jo dalyvių iš įvairių šalių: Lietuvos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės (JK), Japonijos, Portugalijos ir Vengrijos. Atlikti tokį tyrimą mokslininkus paskatino per karantiną socialiniuose tinkluose pradėję plisti įvairūs sportuoti ir mankštintis kviečiantys filmukai, iššūkiai, akcijos ir programos.

Pasak tyrimą vykdžiusių mokslininkų iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), išsiaiškinta, kad karantinas mūsų bei kitų šalių gyventojus privertė dar labiau nerimauti dėl savo išvaizdos. Pirmosios COVID-19 bangos metu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje ir kitose šalyse dėl savo išvaizdos labiau nerimauja moterys nei vyrai. Nustatyta, kad vidutiniškai karantino laikotarpiu apie 20 proc. apklaustų žmonių vartojo išvaizdą ir rezultatyvumą sporte veikiančias medžiagas. Lietuvoje tokių žmonių buvo 25 proc., o 6 proc. lietuvių išvaizdą bei minimas medžiagas pradėjo vartoti būtent per karantiną, nors anksčiau to nedarė.

„Fizinis aktyvumas yra sveikas ir labai skatintinas dalykas, ypač pandemijos kontekste, kai fizinio aktyvumo lygis bendrai yra sumažėjęs. Visgi kartais perdėtas informacijos srautas apie gražų, sportišką kūną gali turėti ir neigiamą poveikį, – gali didinti su kūnu ir išvaizda susijusį nerimą, skatinti liguistą nepasitenkinimą savo kūnu, didinti norą vartoti papildus ar tam tikras medžiagas, kurie, kaip žadama, padės tapti stipresniu, greičiu sudeginti riebalus ir panašiai. Kai kurios šių medžiagų, ypač vartojant jas be profesionalios priežiūros, gali sukelti sveikatos sutrikimų ar priklausomybių“, – teigia viena tyrimo vykdytojų Lietuvoje, LSMU MA Neuromokslų instituto mokslininkė dr. Aistė Pranckevičienė.

Tyrėjai pabrėžia, kad išaugęs nepasitenkinimas savo kūnu ir išvaizda gali signalizuoti apie dismorfinį kūno sutrikimą – dažnai nediagnozuotą, tačiau stipriai bloginantį asmens gyvenimo kokybę psichikos sutrikimą. Šiam sutrikimui būdinga didelė neapykanta savo kūnui, jo formoms, sudėjimui, skatinanti dėti neproporcingai dideles pastangas save „pataisyti“.

Tačiau palyginus su kitų šalių gyventojais, lietuviai išsiskyrė nuosaikesniu fiziniu aktyvumu. Perdėtai intensyvus, sekinantis fizinis aktyvumas buvo būdingas maždaug 4 proc. apklaustųjų visose šalyse, bet Lietuvoje probleminis fizinis aktyvumas būdingas tik 2,4 proc. apklaustųjų.

Anot mokslininkų, probleminis fizinis aktyvumas gali lemti fizines traumas, nuovargį, fizinį išsekimą, taip pat psichologines problemas – miego sutrikimus ar net depresiją. Visgi lietuviai karantino metu rinkosi vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo veiklas – ėjimą, jogą, Pilateso ir bendrą mankštą, o tai rečiau perauga į probleminį fizinį aktyvumą.

Tyrimą atlikusių mokslininkų komandoje dirbo tyrėjai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos (LSMU), Vilniaus universiteto neurobiologijos ir biofizikos katedros, taip pat Oksfordo, Kembridžo, Kyoto ir kitų universitetų mokslininkai. Tyrimui vadovavo Hertfordšyro (JK) universiteto mokslininkai.

Šis mokslinis tyrimas yra dalis COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) veiklos CA16207 „Europos probleminio interneto naudojimo tinklas“ mokslinės produkcijos, - pažymima Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pranešime.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite