Angle down Atgal

Pandemijos metinės: kai virusas panoro gyventi Lietuvoje

Sekmadienį bus lygiai metai, kai pirmą kartą Lietuvoje buvo nustatytas koronavirusas. Išgyvenome pirmą karantiną ir dvi koronaviruso bangas. Taigi, kokie šie metai mums buvo ir kas pasikeitė?

Pirmasis atvejis – Šiauliuose

Dėl Europoje pradėjusios plisti COVID-19 ligos, vasario 26 dieną Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą šalyje paskelbti ekstremalią padėtį.

2020 metų vasario 28 dieną Šiaulių mieste, buvo nustatytas pirmasis COVID-19 atvejis Lietuvoje. Iš Šiaurės Italijos, Veronos miesto grįžusi blogai pasijuto 39-erių moteris, kuri buvo gydoma Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Šiaulietei pasireiškė lengvi simptomai. Pirmoji šalyje susirgusi ir pirmoji pasveikusi pacientė po 15 dienų gydymo ligoninėje išleista namo.

Apie pasaulyje plintančio viruso grėsmingą atėjimą į šalį Lietuvos Ekstremalių situacijų valdymo centras paskelbė vasario 28 naktį iš ketvirtadienio į penktadienį. Gavus tyrimą su teigiamu rezultatu buvo sukviesta spaudos konferencija ir visuomenė informuota apie į Lietuvą atkeliavusį virusą.

Pirmoji šia grėsminga liga susirgusi pacientė buvo labai gerai informuota kaip elgtis grįžus iš epideminių židinių centrų. Moteris, pasijutusi negerai, nuotoliniu būdu susitvarkė nedarbingumo pažymėjimą ir išvengė kontakto su kolegomis darbe bei kitose viešose vietose. Savijautai pablogėjus, pakilus temperatūrai, prasidėjus kosuliui, ji kreipėsi į Greitosios medicinos pagalbos medikus, kurie automobiliu naktį pacientę atvežė į ligoninę.

Šiaulių meras Artūras Visockas dieną prieš Šiauliuose nustatant pirmąjį koronaviruso atvejį pasisakė COVID-19 tema. Jo pasisakymas iššaukė tikrą komentarų šėlsmą. Meras savo Feisbuk paskyroje pasidalijo samprotavimu, kad didesnė problema yra tikrai ne virusas: „Akivaizdu, jog didesnė problema yra tikrai ne virusas. Jis tiesiog nori gyventi. Esu tikras, jog žmogus taip pat nori gyventi? Mes turime protą, mokslą, ligonines ir kitokius dalykus. Ką turi virusas? Kokios jo galimybės?“, – prieš metus laiko savo samprotavimais dalijosi meras.

Mariaus Markevičiaus (ELTA) nuotr.
Mariaus Markevičiaus (ELTA) nuotr.

Įvestas karantinas ir pirmoji mirtis

Kovo 16 dieną Lietuvoje buvo įvestas pirmasis visuotinis karantinas, kuris truko tris mėnesius.

Vyriausybė įvedė ribojimus, galiojusius karantino laikotarpiu. Buvo apribotas judėjimas į Lietuvą ir iš jos, uždrausta dirbti ne maisto prekių parduotuvėms, kavinėms, barams, restoranams ir kitoms viešojo maitinimo įstaigoms, išskyrus tuos atvejus, kai maistas tiekiamas išsinešti. Uždrausta veikti grožio salonams, sporto klubams, vykti susibūrimams ir renginiams. Gyventojams viešumoje liepta dėvėti apsaugines kaukes, o iš namų eiti tik esant būtinybei.

Pirmoji mirtis nuo koronaviruso Lietuvoje užfiksuota kovo 20 dieną. 83 metų moteris iš Ukmergės mirė nuo COVID-19 komplikacijų. Užsikrėtimas patvirtintas jau po moters mirties. Pagyvenusi moteris priklausė rizikos grupei, sirgo lėtinėmis ligomis.

Vidmanto Bakūno nuotr.
Vidmanto Bakūno nuotr.

Pirmieji COVID-19 židiniai – ligoninėse, įmonėse ir gyvenvietėse

Pirmojo karantino metu Lietuvoje buvo įsiplieskę keli koronaviruso židiniai. Pirmasis židinys fiksuotas Ukmergėje, kur sparčiai didėjo atvejų skaičius, užsikrėtė dešimtys medikų. Židiniu tapo ir Marijampolės ligoninė, virusas puolė ir medikus, ir pacientus.

Vienas didžiausių COVID-19 židinių fiksuotas Nemenčinėje. Koronaviruso židinys sparčiai išplito „Vilnika“ siuvimo įmonėje. Balandžio pabaigoje siuvimo įmonėje buvo fiksuoti 93 atvejai, o neilgai trukus koronavirusas nustatytas ir globos namuose „Senevita“.

Buvo priimtas sprendimas uždaryti Nemenčinės miestelį. Nutarta savaitei apriboti judėjimą iš ir į Nemenčinę, paliekant galimybę atvykti ir išvykti tik esant išimtiniams atvejams.

Viruso židinys buvo nustatytas Klaipėdos globos namuose „Klaipėdos hospisas“. Globos namai tapo tikru galvos skausmu Klaipėdos valdžiai.

Židiniais tapo Vilniuje įsikūrės reabilitacijos centras „Pušyno kelias“ bei Kartenos katalikiškojo palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė.

Pirmasis karantinas Lietuvoje buvo atšauktas 2020 metų birželio 16 dieną, tačiau liko galioti ekstremali situacija šalies mastu.

LSMU Kauno klinikų nuotr.
LSMU Kauno klinikų nuotr.

Antrasis karantinas – kitoks

Didėjantis užsikrėtimų skaičius privertė Lietuvoje nuo lapkričio 7 dienos įvesti antrąjį visuotinį karantiną. Antrasis nacionalinis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas dar dirbant senąjai, Sauliaus Skvernelio vadovaujamai Vyriausybei. Naujoji Vyriausybė, kuriai vadovauja Ingrida Šimonytė, nuo gruodžio 16-osios sugriežtino galiojančius karantino ribojimus.

Buvo smarkiai sugriežtintas judėjimas tarp savivaldybių. Palikti savo gyvenamą savivaldybę buvo galima, kai vykstama darbo reikalais, į artimųjų laidotuves, oro uostą, dėl būtinosios medicinos pagalbos arba kai vykstama į kitą savivaldybę, kurioje asmuo turi jam priklausančio nekilnojamojo turto.

Gruodžio 26 dieną į Lietuvą atvyko pirmoji COVID-19 vakcinų siunta, o gruodžio 27 dieną pirma Lietuvoje paskiepyta Kauno klinikos slaugytoja.

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite