Angle down Atgal

Me­džius gel­bė­ję ar­bo­ris­tai pa­si­ju­to ken­kė­jais

Pri­si­kė­li­mo aikš­tės is­to­ri­nius ąžuo­lus ir du kle­vus gel­bė­ju­siems ar­bo­ris­tams pi­ni­gų už dar­bą iš Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės ten­ka rei­ka­lau­ti, pa­de­dant tei­si­nin­kams. Da­lis už­mo­kes­čio į  UAB „Ar­bo­vi­ta ir Ko“ są­skai­tą Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se įkri­to per tris kar­tus, nors bu­vo tvir­ti­na­ma, kad pi­ni­gai šiems dar­bams biu­dže­te nu­ma­ty­ti. Tie­sa, su­ma ne­bu­vo iš­mo­kė­ta vi­sa, nes val­di­nin­kai, pa­si­ro­do, tu­ri prie­kaiš­tų da­lies mul­čio ko­ky­bei. (Audronio Rutkausko nuotr.)

Arboristai atviri: dirbdami sulaukė pylos už teiktą informaciją žurnalistams ir galimai keršto – mulčio ekspertizės. Tik, nustatant jo kokybę, vadovaujasi toli gražu ne mulčiui taikomais reikalavimais. „Nelogiška“, „Nesąžininga“ – taip Šiaulių valdininkų elgesį apibūdina teisininkai.

Arboristas žodžių į vatą nevyniojo

„Etaplius“ nuo praėjusių metų liepos rengė straipsnius, aiškindamiesi, kas galėjo nutikti Prisikėlimo aikštės Spaudos ąžuolams ir klevams, domėjosi, ką apie medžių nykimą po aikštės renovacijos kalba arboristai, kaip jie medžius siūlo gelbėti. Rašė ir apie konkurso paskelbimo vilkinimą ir galiausiai informavo, kad pagaliau Savivaldybė paskelbė konkursą, kurį laimėjo UAB „Arbovita ir Ko“.

Spalio pradžioje Savivaldybės administracijos direktorius pasirašė sutartį su bendrovės vadovu Renaldu Žilinsku, kuris yra pirmasis Lietuvoje Europos arboristikos tarybos sertifikuotas arboristas, turintis Europos arboristikos techninio eksperto (European Tree Technician (ETT) kvalifikaciją, Europos medžių priežiūros specialisto (European Tree Worker), senolių medžių priežiūros sertifikaciją (Certified Veteran Tree Specialist (VetCert), taip pat yra Tarptautinės arboristų draugijos (ISA) kvalifikuotas medžių rizikos vertintojas (Tree Risk Assessment Qualified (ISA TRAQ). Tokios kvalifikacijos specialistas yra vienintelis Baltijos šalyse.

Žurnalistams R. Žilinskas visada išsakydavo savo aštrią poziciją apie šalies miestuose, taip pat ir Šiauliuose, per renovaciją nukertamus brandžius medžius, piktinosi dėl vilkinamų ąžuolų gelbėjimo darbų. Net ataskaitoje, kurią pateikė Miesto ūkio ir aplinkos skyriui, arboristai tiesiai nurodė: „Organizuojant ir vykdant darbus, bendrauta su Šiaulių miesto savivaldybės specialiste Rita Šilingiene. Iš jos pusės nesulaukta geranoriško supratimo ir palaikymo.“

Bendrovės darbuotoja, arboristė Kristina Žalnierukynaitė, kuri yra ir žurnalistė, atvirai dalijosi kolegoms, koks buvo valdininkų požiūris. Pasak K. Žalnierukynaitės, pirmiausia jie išgirdo priekaištų, kad bendravo su žurnalistais. „Pasakė: „Darbdavių nekritikuot.“ Pasijautėme lyg sovietmečiu, lyg kažką netinkamo apie Leniną būtume pasakę“, – stebisi moteris.

„Atrodė, kad darome bloga Šiauliams. Net sunku žodžiais apibūdinti – kai stengiesi padėti, o išgirsti, kad esi kenkėjas ir išvis vos ne per prievartą įsisiūlei medžius gelbėti“, – komentuoja ir įmonės vadovas.

Ar­bo­ris­tė K. Žal­nie­ru­ky­nai­tė pa­ra­šė: „Pa­ka­sus po Pri­si­kė­li­mo aikš­tės kle­vais, ėmė siau­be­lis. (...) Jo­kio dir­vo­že­mio po me­džiais ap­skri­tai ne­bu­vo.“
Ar­bo­ris­tė K. Žal­nie­ru­ky­nai­tė pa­ra­šė: „Pa­ka­sus po Pri­si­kė­li­mo aikš­tės kle­vais, ėmė siau­be­lis. (...) Jo­kio dir­vo­že­mio po me­džiais ap­skri­tai ne­bu­vo.“

Medžiai nereikalingi, lemputės svarbiau?

Problemų arboristams iškilo vos pradėjus darbus. Jiems liepta aikštėje nelaikyti technikos, nesandėliuoti mulčio. „Sakė, kad galime ir nevežioti iš taip toli, kad mulčio galime nusipirkti Šiauliuose. Bet mes patys jį gaminame. Atvirai sakant, toks draudimas nustebino. Niekur, kur dirbome, tokių reikalavimų negirdėjome“, – sako R. Žilinskas.

Bet tai dar ne viskas. Atvykus dirbti, paaiškėjo, kad visi medžiai tankiai apvynioti lempučių girliandomis. Genint medžius, kai kurios girliandos buvo pažeistos ir dėl šio negyvo daikto jie iš R. Šilingienės sulaukė priekaištų. Esą turėjo specialiai paprašyti, stabdyti darbus ir laukti, kol girliandos bus nuvyniotos.

„Stabdyti išnuomotą techniką, kuriai mokama už valandas, ir laukti, kada jie darbo vietą paruoš? Toks įspūdis, kad medžiai čia paskutinėje vietoje – lemputės svarbiau. Dėl lempučių skyriaus specialistė skambino net tris kartus, o apie medžių sveikatą ir atsigavimo perspektyvas beveik nesidomėjo. Administracija buvo įspėta prieš kelias dienas, kad atvyksime genėti medžių. Svarbu pažymėti, kad gausiai aplink klevų kamienus ir apatines šakas apvyniotos girliandos neleidžia medžiams formuoti lajos žemesniame lygyje. Ši proceso dalis medžių gaivinimo stadijoje labai svarbi ir neturi būti ignoruojama: visos girliandos nuo gaivinamų medžių privalo būti nuimtos“, – ataskaitoje nurodė arboristai.

Mulčias – „kriminalinis“ elementas?

Ataskaitoje nurodę, kokius darbus dirbo, kaip rekomenduoja toliau prižiūrėti medžius, arboristai paaiškino, kad visų medžių polajai praturtinti biostimuliatoriumi ir užkloti apie 10 cm specialiu lapuočių medienos skiedrų mulčiu, apdorotu biohumuso preparatu. „Tiek juodžemis, tiek mulčias yra bioaktyvūs ir padės medžiams atsistatyti“, – teigė arboristai.

Būtent mulčias ir tapo kone kriminaliniu šios istorijos elementu.

Kai arboristai spalio 21 d. Miesto ūkio ir aplinkos skyriui pateikė piktoką ataskaitą, sulaukė atsakymo – ją reikia ištaisyti. „Ataskaitos turinys turi būti dalykiškas ir susijęs su medžių priežiūros darbais, todėl bendravimo aspektus prašome iš ataskaitos pašalinti“, – rašoma pastabose. Ir ne tik tai.

Valdininkams neva kilo įtarimų, kad po dviem ąžuolais supiltas galimai nekokybiškas mulčias.

Sutapimas ar ne, bet būtent tą pačią dieną buvo paimti mulčio ėminiai iš po visų Prisikėlimo aikštėje tvarkytų medžių polajų ir išsiųsti atlikti jų sudėties ir kokybės tyrimų į VDU Žemės ūkio akademijos Agrobiologijos laboratoriją.

Sulauktame mulčio ekspertizės atsakyme arboristams nurodoma, kad, atsižvelgiant į gautą mulčio sudėties ir kokybės ekspertinį įvertinimą, konstatuojama, jog po dviem ąžuolais supilto mulčio kokybė yra netinkama. Todėl jų prašoma mulčią pašalinti ir pakeisti kokybišku.

Dėl šios priežasties Savivaldybė esą ir atmetė paslaugų perdavimo ir priėmimo aktą.

Prie abie­jų kle­vų at­ka­sė­me nu­kirs­tas stam­bią­sias šo­ni­nes kle­vų šak­nis. Šak­nų nu­kir­ti­mas ir nu­ka­si­mas, grun­to su­kė­li­mas ir su­slė­gi­mas, už­den­giant trin­ke­lė­mis, la­bai su­ma­ži­no me­džių iš­gy­ve­ni­mo ga­li­my­bes.
Prie abie­jų kle­vų at­ka­sė­me nu­kirs­tas stam­bią­sias šo­ni­nes kle­vų šak­nis. Šak­nų nu­kir­ti­mas ir nu­ka­si­mas, grun­to su­kė­li­mas ir su­slė­gi­mas, už­den­giant trin­ke­lė­mis, la­bai su­ma­ži­no me­džių iš­gy­ve­ni­mo ga­li­my­bes.

Mulčias tirtas kaip kompostas?

Apstulbinti tokio atsakymo, arboristai kreipėsi į teisinių paslaugų agentūrą. O teisininkai davė atkirtį – jų rašte nurodoma, kad ekspertui suformuota Savivaldybės užduotis yra klaidinanti. Mat aplinkos ministras savo įsakyme, kuriuo remiantis tirtas mulčias, aptaria ne mulčio, o kompostavimo procesus ir reikalavimus. Mulčias ir kompostas yra du skirtingi produktai, tačiau gali būti gaminami iš tų pačių medžiagų.

„Pateiktoje ekspertinėje išvadoje paimti mulčio mėginiai vertinami kaip kompostas, todėl tyrimo išvada, kad mulčias neatitinka kompostui keliamų reikalavimų, yra visiškai neadekvati realiai situacijai“, – rašo teisininkai.

Svarbus faktas yra ir tas, kad prie ekspertizės nėra paaiškinimo, kas paėmė mėginius ir ar tikrai mėginiai paimti iš po Spaudos ąžuolų. Pasak teisininkų, visai tikėtina, kad mulčias galėjo būti paimtas iš kitų vietų ir atiduotas ekspertizei.

„Apibendrinant – užsakytai ekspertizei suformuotos užduotys yra klaidinančios ir netikslios, pati ekspertizė atlikta panaudoto mulčio, kaip kompostinės medžiagos, vertinimui, tačiau objektyvus tokio vertinimo pagrindas neegzistuoja. Nei teisės aktai, nei pirkimo dokumentai, nei paslaugų teikimo praktika tokių reikalavimų mulčiui nekelia“, – rašoma teisininkų rašte.

Valdininkės šeima prekiauja mulčiu

Šioje mulčio istorijoje paaiškėjo gana įdomi detalė – Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus specialistė R. Šilingienė, su kuria nuo pat pradžių arboristams kilo konfliktų, 2019 m. yra nurodyta vyro Mariaus Šilingo – kandidato į Šiaulių r. savivaldybės tarybos narius – šeimos deklaracijoje. Joje parašyta, kad Šilingų šeima yra UAB „Šilingų medelynas“, prekiaujančio ir mulčiu, savininkai bei darbuotojai.

„Etaplius“ pasiteiravo Šiaulių miesto savivaldybės, ar negeranoriškas Savivaldybės specialistų bendradarbiavimas su arboristais, neparuošta darbo vieta, t. y. nenuimtos nuo medžių girliandos,
R. Šilingienės klausimai arboristams, kodėl jie neperka mulčio Šiauliuose, dirbtinai vilkinamas apmokėjimas už darbus nesukūrė situacijos, kurioje atsidurta ir gali persikelti į teismus? O gal Savivaldybė neturi numačiusi lėšų darbams apmokėti?

R. Šilingienė "Etaplius" į klausimus neatsakė, o Vitalis Lebedis, Savivaldybės atstovas spaudai, atsakymą pateikė lakonišką – lėšos už Prisikėlimo aikštės medžių priežiūros darbus 2021 m. Savivaldybės biudžete yra numatytos. Savivaldybės administracija, vadovaudamasi sutartimi, atsiskaityti už paslaugas gali tik tada, kai paslaugos atliktos tinkamai.

„Šiuo metu yra kilęs ginčas dėl dalies atliktų paslaugų priėmimo, todėl visą informaciją pateiksime tada, kai ginčas bus išspręstas. Vyr. specialistės Ritos Šilingienės asmeninis gyvenimas niekaip nėra susijęs su šių paslaugų pirkimu, šių paslaugų priėmimu bei atsiskaitymu“, – rašoma atsakyme.

Tyrimo išvados kelia juoką

„Etaplius“ pasiteiravo Aplinkos ministerijos, ar teisėti ir pagrįsti Šiaulių valdininkų veiksmai, tiriant mulčią. Atsakymo laukėme visą mėnesį, kol galop sulaukėme aplinkos ministro patarėjo skambučio. Žurnalistams buvo pasakyta, kad situacijos ministerija nekomentuos, nes neturi ką pasakyti... Apie mulčio tyrimus ministerijoje apskritai niekas nėra girdėjęs, todėl arboristams patariama kreiptis į teismą.

Tuo metu dr. Remigijus Bakys, diplomuotas miškininkas, fitopatologijos (augalų ligų) specialistas, atviravo esantis apstulbintas mulčio tyrimų ir komentuoja, kad „analizė akivaizdžiai yra pritempta“: „Mikrobiologinė analizė atlikta naudojantis standartais, kurie naudojami maisto ir pašarų pramonėje. Ir ieškoti mikroorganizmai yra iš tos pačios „operos“. Pvz., Bacilus cereus, vienintelė bakterija iš šio sąrašo, sukelia 2–5 proc. apsinuodijimo maistu atvejų. Jokių ligų augalams ji nesukelia. (...) Lentelėse sumos neatitinka nurodytų pavienių skaičių sumos. Todėl mokslininkai arba nemoka aritmetikos, arba nurodė ne visas mikroorganizmų rūšis, o tik tas, kurios svarbios maisto ir pašarų pramonėje.“

Pasak fitopatologo, grėsmę miestiečiams mulčias galbūt sukeltų, jei jie jį... valgytų. Beje, pasak R. Bakio, tokie tyrimai apskritai turėtų būti atliekami akredituotoje laboratorijoje. Jei ne, visi ekspertizėje aprašyti metodai ir atlikti „tyrimai“ apskritai yra negaliojantys.

„Kaip besistengėme, tokios laboratorijos akredituotųjų sąraše mums surasti nepavyko. Todėl planuojame užsakyti savo ekspertizę, kuri būtų atlikta tinkamai. Dabar tai jau ne pinigų, o mūsų įmonės prestižo klausimas, – „Etaplius“ tvirtina arboristai pridurdami: – Jei vis vien bus tvirtinama, kad mulčias blogas, teks bylinėtis. Kitos išeities mes nematome.“

comment Skaitytojų komentarai (4)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite