Angle down Atgal

Medikai įspėja dėl smegenų sutrikimo mastų: skaičiai tik augs

Maždaug 165 milijonai europiečių, tarp jų ir Lietuvos piliečiai, gyvena turėdami smegenų sutrikimų – tai viena didžiausių žmonijos sveikatos problemų. Manoma, kad vienas iš trijų žmonių tam tikru gyvenimo laikotarpiu kenčia nuo neurologinių ar psichinių sutrikimų, o visuomenei senstant šie skaičiai tik augs.

Kiekvieną kovą visame pasaulyje organizuojama „Smegenų pažinimo savaitė“ (angl. Brain Awareness Week). Jos metu siekiama stiprinti žmonių susidomėjimą smegenimis ir su jomis susijusiomis ligomis bei jų veiksminga prevencija. Pasak Neuropsichologijos mokslų dr. Ramunės Dirvanskienės, prie jos prisidėti galime kiekvienas, laiku atlikdamas reikiamus prevencinius žingsnius, rašoma Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) pranešime žiniasklaidai.

Ne visos smegenų ligos gydomos

Smegenų sutrikimai apima neurodegeneracines ligas, tokias kaip Alzheimerio, Parkinsono liga ir kitus sutrikimus, pavyzdžiui, epilepsiją, depresiją, insultą, migreną, miego sutrikimus, galvos smegenų traumas, skausmo sindromus ar priklausomybę. Vienas dažniausių smegenų sutrikimų, kuriuo pasaulyje serga beveik 50 mln. žmonių – demencija. Kasmet nustatoma net 10 mln. naujų jos atvejų.

„Vis daugiau asmenų sulaukia garbaus amžiaus, kurio dažnas palydovas yra senatvinė demencija. Augant vyresnio amžiaus visuomenės daliai didėja ir nuolatinės priežiūros paslaugų poreikis. Tačiau remiantis įvairiais teoriniais mokslininkų skaičiavimais, jei asmuo laiku imasi prevencijos, demencijos pradžią įmanoma nutolinti net dešimčia ar penkiolika metų – tai yra labai reikšmingas skaičius tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Be to, kad demencija tampa sunkia psichologine ir finansine našta sergančiojo šeimai, ji sukelia ir daugybę socialinių ir ekonominių pasekmių visai valstybei“, – sako dr. R. Dirvanskienė.

Kaip teigiama pranešime, vis daugiau mokslininkų tiria smegenų ligas, tačiau norint pasiekti geresnių rezultatų, reikalingas glaudus bendradarbiavimas. Kartais tam tikri smegenų sutrikimai gali būti susiję su gretutinėmis ligomis ar gyvensenos įpročiais. Todėl būtinas visų specialistų įsitraukimas ir pakankami sveikatos priežiūros sistemos resursai. Visgi dalis atsakomybės dėl prevencijos tenka ne tik sveikatos sistemai, bet ir kiekvienam iš mūsų.

„Kaip ir norint pagerinti bendrą savo sveikatos būklę, taip ir siekiant geresnės smegenų veiklos – nerasime vieno stebuklingo vitamino. Labai svarbu užsiimti aktyvia fizine veikla, nes gerinant kraujotaką gerėja ir smegenų veikla. Taip pat reikia vadovautis visavertės mitybos principais, tačiau nepamiršti, kad nėra vieno žalingo ar vieno stebuklingo produkto“, – sako dr. R. Dirvanskienė.

Ji taip pat pažymi, kad kiekvieną amžiaus grupę lydi tam tikri rizikos veiksniai, kurie ateityje gali padaryti įtaką smegenų susirgimams. Pavyzdžiui, jeigu mokinys neįgyja pagrindinio išsilavinimo, didėja tikimybė, kad jis nedirbs su protine veikla susijusio darbo. Ateityje tai gali turėti įtakos tam tikriems smegenų susirgimams.

„Taip pat labai svarbūs socialiniai santykiai – jų mezgimas ir palaikymas. Todėl pastebima, kad žmonės, turintys klausos sutrikimų ir dėl tam tikrų priežasčių atsisakantys naudotis klausos aparatu, ilgainiui vis mažiau įsitraukia į pokalbius su kitais žmonėmis, kol galiausiai saviizoliuojasi ir taip padidina riziką patirti smegenų sutrikimų“, – sako dr. R. Dirvanskienė.

Kaip išlošti papildomų metų savo smegenims?

Dr. R. Dirvanskienė pažymi, kad žmonės labiausiai bijo ligų, kurios riboja protinę veiklą, tačiau dėl šios priežasties didėja ir susidomėjimas smegenų susirgimais bei jų prevencija. Kalbant apie neurodegeneracines ligas, genetika čia atlieka labai mažą vaidmenį ir gali lemti vos 10 proc. susirgimų, todėl labai svarbus išlieka paties žmogaus įsitraukimas ir noras pasirūpinti savo sveikata.

„Smegenims yra naudingi tie patys dalykai, kaip ir visam žmogaus kūnui – subalansuota sveika mityba ir gyvensena. Tai, kas gerai kitiems žmogaus organams, turi naudos ir smegenims. Pavyzdžiui, sportuojant gerėja kraujotaka, o smegenų ląstelės yra geriau aprūpinamos deguonimi ir maistingomis medžiagomis, tuo pačiu geriau atlieka savo funkcijas“, – pažymi R. Dirvanskienė.

Pasak jos, nepakanka tik užsiimti fizine veikla, žmogus taip pat turi gerai ilsėtis, laikytis tinkamo miego režimo ir jo kokybei skirti užtektinai dėmesio, kadangi miegas yra būtinas gerai smegenų veiklai. Taip pat reikia stengtis sumažinti streso lygį, kuris neretai nulemia įvairius smegenų susirgimus.

Dr. R. Dirvanskienė taip pat pažymi, kad nevisavertė mityba gali paveikti kraujotaką ir sukelti smegenų sutrikimus, todėl svarbu pasirūpinti, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų bei nepamiršti aprūpinti jį pakankamu kiekiu skysčių. Išgerto vandens kiekis dažnai būna siejamas su geresne savijauta ir sumažėjusiu galvos skausmu.

Efektyviai prevencijai būtinas pakankamas finansavimas

Pasak Agnės Gaižauskienės, IFPA direktorės, visoje Europoje metinės išlaidos smegenų ligų gydymui jau dabar siekia net 800 mlrd. eurų.

„Vis ilgėjantis žmonių išgyvenamumas suponuoja, kad išlaidos jų gydymui dar labiau augs, todėl svarbu susitelkti ir ieškoti sprendimų. Būtina užtikrinti geresnį sveikatos sistemos finansavimą žvelgiant į kelerių metų perspektyvą, o ne tik suplanuojant dar vienų ateinančių metų biudžetą. Gerovės valstybėje, kuri dabar kuriama Lietuvoje, kiekvienas pilietis turi pasitikėti sveikatos sistema ir gauti ne tik efektyvią pagalbą susirgus, bet ir pasiekiamą ligų prevenciją“, – pranešime cituojama A. Gaižauskienė.

Pasak jos, efektyvi prevencija negali būti užtikrinta be pakankamo finansavimo.

„Tačiau su turimais Lietuvos sveikatos apsaugos valstybinio finansavimo ištekliais, kurie yra vieni mažiausių ir siekia vos 4,29 proc. nuo BVP ir trečdaliu atsilieka nuo EBPO, kalbėti apie efektyvios prevencijos finansavimą dar neverta“, – teigia IFPA vadovė.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite