Angle down Atgal

Lie­tu­vo­je siau­čia nau­jas vi­ru­sas – knygų vi­ru­sas

So­cia­li­niuo­se tink­luo­se it vi­ru­sas plin­ta teks­tas, kvie­čian­tis pri­si­jung­ti prie gran­dio­zi­nių knygų mainų. Juo­se da­ly­vau­jan­tis šiau­lie­tis Gy­tis Le­liu­kas sa­ko, kad tai – ne­tikė­ta ir pui­ki idė­ja, pri­ver­sian­ti mus ka­ran­ti­nuo­tis ne feis­bu­ke, o knygų pasaulyje.

Primena tinklinį marketingą

G. Leliukas taip pat pasakoja bandęs ieškoti knygų mainų idėjos šaknų, tačiau jos, matyt, pernelyg giliai susiraizgiusios internete. Tiesa, šiaulietis beveik tikras, kad sumanymas priklauso lietuviams – kvietimas dalyvauti mainuose kol kas skamba tik gimtąja mūsų kalba.

Šie dideli knygų mainai iš esmės primena tinklinį marketingą. Žmogus ant savo feisbuko sienos pasidalija kvietimu dalyvauti mainuose. Draugai, kurie susidomi šia idėja, turi parašyti komentarą su vienu vieninteliu žodžiu: „NORIU“.

Kiekvienas panorėjęs gauna adresą žmogaus, kuriam turės nupirkti ir nusiųsti savo mėgstamą knygą. Adresatas šiuo atveju yra ne tas asmuo, kurio profilyje pasirodė įrašas, o tas, iš kurio profilio įrašu buvo pasidalyta. Štai G. Leliukas dalijosi Londone gyvenančio brolio kvietimu, tad būtent jam knygas ir siųs šiauliečio draugai.

Jis pats knygą siuntė Kente gyvenančiam lietuviui. Į šią Anglijos grafystę keliavo šiauliečio mėgstama Undinės Radzevičiūtės knyga „Žuvys ir drakonai“.

Savųjų knygų G. Leliukas laukia ramiai. Žino, kad kartais kelias nuo emocijos socialiniame tinkle iki realaus veiksmo gali būti labai ilgas. „Vieni knygos galbūt apskritai nenusiųs, kiti sugalvos nupirkti pačią pigiausią – iš kiekvienos situacijos visuomet galima paišsidirbinėti. Bet jeigu žiūrėtume į visa tai atsakingai, tikslas yra padovanoti knygą, kurią tu pats mėgsti. Nes taip kartu padovanojame ir savo pasaulėžiūrą, vertybes. Būtent tai mane labiausiai sužavėjo šiuose knygų mainuose“, – sako pašnekovas.

Beje, jis mano, kad pandemijos šešėlyje prasidėję knygų mainai – anoks sutapimas.

„Dabar, kai mes visi esame sustoję bendravime, tai yra dar vienas kelias susipažinti su naujais žmonėmis. Galbūt netikėtai pamatysime, kad mūsų literatūra ir pomėgiai atitinka. Pradėsime aptarinėti knygas, ims megztis pokalbiai. Tai – būdas suartėti viso pasaulio lietuvių bendruomenei“, – mano G. Leliukas.

Knygas perka greičiau, nei skaito

Paklaustas, kokias dar knygas siųstų nepažįstamiesiems, šiaulietis įvardija Spencerio Johnsono „Kas paėmė mano sūrį?“ Nedidelę knygelę, kurioje aprašomi pokyčiai darbe ir gyvenime bei keturios tipiškos dviejų pelių ir dviejų „mažylių“ reakcijos į tuos pokyčius per sūrio medžioklę, G. Leliukas perskaitė tris kartus trimis skirtingais gyvenimo etapais: studijuodamas JAV, kurdamas verslą ir prieš kelerius metus, kai kasdienybė jau buvo nusistovėjusi.

Kiekvienąkart knygos turinys skambėjo kitaip ir davė vis kažką naujo veikloje, asmeniniuose santykiuose. Nepažįstamajam arba nepažįstamajai G. Leliukas taip pat mielai nusiųstų Jane McLelland bestselerį „Kaip priversti badauti vėžį... pačiam nebadaujant“ – su autore jis turėjo galimybę susipažinti, o knygą kone susikonspektavo.

„Šiuo metu skaitau Stanislavo Stavickio-Stano „Kodėl aš?“ Labai norėčiau grįžti prie Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“, bet gąsdina tie 600 puslapių. Esu lėtas skaitytojas – man būdinga įsigilinti, analizuoti. Todėl knygas perku greičiau, negu jas perskaitau“, – juokiasi šiaulietis. Dar vienas jo įprotis – kasmet įsigyti ir perskaityti klasikinių rusų rašytojų knygų originalo kalba. Tai daro tam, kad lavintų primirštą kalbą.

Bėgant metams, G. Leliukas sako pastebėjęs, kad namuose esanti biblioteka keičiasi kartu su juo. Kažkada mėgo filosofines knygas, vėliau, bekuriant verslą, aktualiomis tapo saviugdos, motyvacinės knygos. Dabar domina medicinos, sveikatinamoji literatūra, mat Klaipėdos universitete šiaulietis pradėjo studijuoti alternatyviąją mediciną.

Knygas skaito ne tik jis, bet ir trys mokyklinio amžiaus G. Leliuko vaikai. Ypatingų gudrybių, kad paskatintų vaikus skaityti, šiauliečiui imtis neteko. Tiesa, šeimos namuose nėra televizoriaus, o išmaniaisiais telefonais leidžiama naudotis sulaukus tam tikro amžiaus, tad ir laiko knygoms atsiranda.

„Kaip paskatinti vaikus skaityti – gilus ir sunkus klausimas. Man atrodo, kad visiems vaikams knyga įdomi. Na, nebent nuo mažens ją atstoja telefonas. Skaitydamas tu pats kuri istorijas, vaizdinius, o telefonuose, kompiuteriuose jie tau iš karto sukurti – įpranti“, – sako G. Leliukas.

Siunta – tiesiai iš internetinio knygyno

„Knygų klubo" Rinkodaros vadovė Laima Ramanauskaitė-Merkienė sako,kad knygų mainai su nepažįstamais žmonėmis, kurie, kaip ir knygos dovanotojas, dievina knygas, yra puikus sumanymas.

„Ši idėja ypač šauni šių dienų kontekste, kai judėjimas ir socialinis kontaktas yra apribotas ir viena iš dažnesnių laisvalaikio leidimo formų yra knygos skaitymas. O saugant savo sveikatą ir vengiant nereikalingų kontaktų, mėgstamą knygą galima užsakyti internetiniame knygyne www.knyguklubas.lt ir tiesiai iš internetinio knygyno siųsti žmogui, kuriam ji ir bus skirta", – rekomenduoja L. Ramanauskaitė-Merkienė.

Be­ne įdo­miau­sia knygų mainų da­lis: sa­vo mėgstamą knygą tu­ri­te iš­siųs­ti žmo­gui, ku­rio grei­čiau­siai vi­siš­kai ne­pažįs­ta­te. Iš to­kių pa­čių ne­pažįs­tamųjų knygų gau­si­te ir pa­tys. (Karlyukav nuotr.)
Be­ne įdo­miau­sia knygų mainų da­lis: sa­vo mėgstamą knygą tu­ri­te iš­siųs­ti žmo­gui, ku­rio grei­čiau­siai vi­siš­kai ne­pažįs­ta­te. Iš to­kių pa­čių ne­pažįs­tamųjų knygų gau­si­te ir pa­tys. (Karlyukav nuotr.)
comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite