Lankytojams atveriami Kauno tvirtovės fortai. A. Aleksandravičiaus ir I. Sauliaus nuotr.
Angle down Atgal

Lankytojams atveriami Kauno fortų požemiai

Šeštadienį Kauno tvirtovės I forte vyks Kauno tvirtovės parko sezono atidarymas. Kauno fortai atveriami lankytojams kiekvieną pavasarį, kai iš fortų požemių peržiemoję išskrenda šikšnosparniai. Šių metų atidarymas vyks Kauno tvirtovės I forte, kuriame lankytojai galės išvysti Kauno (Žvėries) tvirtovės menines instaliacijas.

Jau praėjo 140 metų nuo Kauno fortų statybos pradžios – anuomet tai buvo viena didžiausių ir moderniausių tvirtovių Rusijos imperijoje. Fortų požemiai ilgiu nenusileidžia Laisvės alėjai, o sienos – Savanorių prospektui, pažymima Kauno tvirtovės parko pranešime. Anuomet visas miestas buvo apjuostas ne tik fortais, įtvirtintais pylimais, tačiau ir spygliuota viela.

„Per nelegalių migrantų antplūdį prisiminėme, jog va kadaise Kaune buvo didžiulis spygliuotos vielos fabrikas, gaminęs tūkstančius tonų vielos, kuria buvo apraizgytos Kauno apylinkės. Kaip anuomet sakydavo – iš miesto ir į miestą joks gyvas sutvėrimas negalėjo patekti. Ir štai dar kita aliuzija atsitiko pandemijos metu – prieš kelerius metus negalėjom įsivaizduoti, jog tai pasikartos ir Kaunas vėl bus izoliuotas, o gatvės užblokuotos“, – teigia VŠĮ Kauno tvirtovės parkas direktorius Egidijus Bagdonas.

Taigi net ir dabartinių aktualijų – karo Ukrainoje kontekste – tvirtovė ir fortai arba miestas-tvirtovė išlieka labai aktualūs. Tik tai jau nebe tokie, kokie buvo XIX amžiuje. Šiandien fortas – tai sugebėjimas apsiginti, tai pilietinis pasipriešinimas, civilinė sauga.

Pats „fortiškiausias“ kaunietis būtų tas, kuris gerai pažįsta savo miestą-tvirtovę. Todėl mūsų šio sezono tikslas – pažadinti miesto ir rajono gyventojų smalsumą, teigia E. Bagdonas. Tyrinėti, atrasti naujas ir įdomias vietas mieste. Fortų požemius, takus upių slėniuose šalia fortų, pamirštame, kiek upelių, miškų ir juose esančių apkasų, slėptuvių, buvusių tvirtovės blindažų, sako jis.

Ne paslaptis, kad daugelį metų kauniečiai į fortus žiūrėjo kaip į svetimus rusiškos galybės likučius, kurie simbolizuoja priespaudą ir okupaciją. Net ir sovietmečiu daugeliu fortų naudojosi sovietinė kariuomenė – buvo dislokuoti priešlėktuvinės gynybos daliniai, patalpos buvo naudojamos ir amunicijai ar kurui laikyti, taip pat sandėliuoti daržoves.

„Tačiau visuomet norime pateikti Suomenilinnos tvirtovės Suomijoje pavyzdį – tai tvirtovė, kurią statė švedai, vėliau šeimininkavo rusai. Suomijai paskelbus nepriklausomybę buvo paskelbta, jog ši tvirtovė – nacionalinė pilis, Suomijos tvirtovė“, – teigia Kauno tvirtovės parko direktorius E. Bagdonas.

Kauno tvirtovė – Laisvės tvirtovė, iš Pirmojo pasaulinio karo griuvėsių čia kūrėsi atkurtos Lietuvos laikinoji sostinė. Taigi iš lietuviško molio nulipdyta ši tvirtovė, reikia tik šilumos ir šie šalti ir drėgni požemiai virsta į bendruomenės susitikimo, aktyvaus laisvalaikio, šiuolaikinės kultūros erdves, tikina E. Bagdonas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite