Angle down Atgal

Kyšininkavimas sveikatos apsaugoje Lietuvoje – vienas aukščiausių ES

Penktadalis pacientų (19 proc.) prisipažįsta davę kyšį valstybinėse klinikose ar ligoninėse, ketvirtadalis (25 proc.) – bent kartą pasinaudoję turimais asmeniniais ryšiais. Kyšininkavimo sveikatos apsaugoje lygis Lietuvoje – vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES), rodo „Transparency International“ 2021 m. Pasaulinis korupcijos barometras.

Rumunijoje kyšį sveikatos apsaugos sektoriaus atstovams prisipažįsta davęs kas penktas pacientas (22 proc.). Tai yra vienintelė ES valstybė, kurioje kyšininkavimas sveikatos apsaugoje didesnis nei Lietuvoje. Danijoje kyšį gydymo įstaigose teigia davę 1 proc. pacientų, Estijoje – 2 proc., Latvijoje bei Lenkijoje po 10 proc.

Per 4 metus bendras kyšininkavimo lygis viešajame sektoriuje Lietuvoje sumažėjo 7 proc. (nuo 24 proc. 2016 m. iki 17 proc. 2020 m.). Šiuo metu aukščiausias kyšininkavimo lygis ES – Rumunijoje (20 proc.), Bulgarijoje (19 proc.), Vengrijoje ir Lietuvoje (po 17 proc.). Mažiausias – Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje (po 1 proc.). Europos Sąjungos vidurkis – 7 proc.

Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas (27 proc.) teigia per pastaruosius metus bent kartą pasinaudojęs asmeniniais ryšiais, siekdamas gauti viešąsias paslaugas. Daugiausiai taip teigiančių – Čekijoje (57 proc.), mažiausiai – Estijoje (12 proc.). ES vidurkis – 33 proc.

6 iš 10 gyventojų mano, jog Lietuvos valdžia yra paveikiama stambių interesų grupių. Daugiausiai taip manančių – Slovėnijoje (70 proc.), mažiausiai – Švedijoje (20 proc.). ES šalių vidurkis – 53 proc.

Tik kas ketvirtas gyventojas mano, jog Lietuvoje COVID-19 pandemija valdoma skaidriai. Daugiausiai taip manančių – Švedijoje (72 proc.), mažiausiai – Ispanijoje (20 proc.). ES vidurkis – 44 proc.

Tris kartus daugiau gyventojų nei prieš 4 metus palankiai vertina valdžios darbą sprendžiant korupcijos problemą Lietuvoje (42 proc. 2020 m., lyginant su 13 proc. 2016 m.). Taip pat kas trečias gyventojas (32 proc.) mano, jog per pastaruosius metus korupcijos lygis šalyje sumažėjo. Daugiau taip manančių tik Slovakijoje (39 proc.) ir Graikijoje (33 proc.).

4 iš 10 gyventojų (44 proc.) teigia, jog priimdami sprendimus nacionalinės valdžios atstovai neatsižvelgia į gyventojų nuomonę. Daugiausiai taip manančių – Kroatijoje (71 proc.), mažiausiai – Suomijoje (17 proc.).

„Apmaudu, jog kyšininkavimo mastas sveikatos apsaugoje neleidžia Lietuvai galutinai atsikratyti tarybinio palikimo. Jei pagaliau susitvarkytume su šia problema gydymo įstaigose, taptume panašesni į mūsų šiaurės kaimynus, kurie beveik neduoda kyšių. Matau tai kaip vieną esminių šios Vyriausybės ir, konkrečiai, Sveikatos apsaugos ministerijos antikorupcinių uždavinių“, – sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

6 iš 10 gyventojų sutinka (58 proc.), jog jie gali lemti pokyčius kovoje su korupcija. Daugiausiai taip manančių – Italijoje ir Portugalijoje (po 85 proc.), mažiausiai – Lenkijoje (23 proc.). ES vidurkis – 64 proc.

Beveik pusė gyventojų (45 proc.) teigia, jog Lietuvoje galima pranešti apie korupciją nebijant susidorojimo. ES vidurkis – 47 proc.

Beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas (8 proc.) teigia susidūręs su situacija, kai viešojo sektoriaus atstovai mainais į viešąsias paslaugas pateikia seksualinio pobūdžio pageidavimų (angl. sextortion). Daugiausiai taip teigiančių – Bulgarijoje (17 proc.), mažiausiai – Suomijoje (2 proc.). ES vidurkis – 7 proc.

Pasaulinis korupcijos barometras – tai „Transparency International“ organizuotas sociologinis tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti žmonių korupcinę patirtį ir jų nuomonę apie šalies institucijų korupcijos lygį.

2020 m. spalio 26 d. – lapkričio 19 d. buvo apklausti 1 000 Lietuvos gyventojų. Tyrimą atliko bendrovė „Kantar”.

    ELTA

    comment Skaitytojų komentarai (0)

    Rekomenduojamas video turinys


    Taip pat skaitykite