Angle down Atgal

Kovos su mirtinu virusu atsidūrusių nematomų karių užkulisiai

Vieniems gyvenimas karantino sąlygomis primena nuobodžias atostogas, o kiti gyvena ir dirba tarsi karo sąlygomis. Priešakinėse kovos su mirtinu virusu linijose ne tik medikai, policijos pareigūnai, bet ir visuomenės sveikatos specialistai.

„Mūsų laikas“ pakalbino Jolitą Lapėnienę, visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vedėją, kuri išsamiai supažindino su savo ir kolegų kasdienybe, įvertino, kaip įvairios įmonės ir įstaigos (ne tik gydymo) tvarkosi karantino sąlygomis. „Aš pati šioje įstaigoje dirbu jau 32 metus. Kolegės Jūratės Daukšienės darbo stažas net 42 metai, tačiau tokio lygio infekcijos plitimo ir tokios įtemptos situacijos mes neprisimename“, – „Mūsų laikui“ kalbėjo J. Lapėnienė.

Pirmiausiai, kaip jaučiatės jūs ir jūsų specialistai? Su kuo galėtumėte palyginti savo darbą karantino sąlygomis ir kodėl?

Kaip atrodo šis laikotarpis per 32 metų jūsų darbo šioje įstaigoje metus?Nuolatinė įtampa, didelis darbo krūvis, nenormuota darbo diena, nerimas dėl pačių sveikatos ir saugumo, be abejo, pradžioje sukėlė tam tikrą šoką darbuotojoms. Silpnumo akimirkomis buvo ir ašarų, ir pykčio, ir ketinimų „mesti“ šį darbą. Turbūt emocinis stabilumas ir savitvarda — svarbiausios savybės, kurių reikėjo sunkiausiomis akimirkomis esant karantino įkarščiui.

Pamename 1980–90 metų infekcijų protrūkius. Dažniausiai tai būdavo vadinamosios „nešvarių rankų“ ligos, tokios kaip dizenterija, salmoneliozė, hepatitas A, kuomet rajone susirgdavo kelios dešimtys žmonių. Kadangi daug metų dirbau bakteriologe mikrobiologijos laboratorijoje, pamenu, jog tais laikais per metus vien dizenterijos sukėlėjų išskirdavome arti 100. Tokių lokalių infekcijos protrūkių suvaldymas užtrukdavo 1-2 savaites. Karantinas rajono gydymo ar ugdymo įstaigose dėl gripo plitimo kai kuriais metais trukdavo vidutiniškai 1–2 mėnesius. Dabartinis visą šalį apimantis karantinas dėl koronaviruso, kolegės Jūratės žodžiais tariant, „sukelia daug streso, žmonės labai įsitempę, daug gąsdinančios informacijos televizijoje, interneto portaluose“.

Visuomenės sveikatos centro specialistai vykdo visų COVID-19 atvejų epidemiologinius tyrimus – apklausia asmenis, aiškinasi užsikrėtimo aplinkybes, sąlytį turėjusius asmenis bei kitą epidemiologiškai svarbią informaciją. Ar skaičiavote, kiek per karantino laikotarpį Jurbarko skyriaus specialistai apklausė asmenų? Galite plačiau papasakoti apie šią savo kasdienybę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Jurbarko skyriuje intensyvus darbas, susijęs su koronavirusinės infekcijos plitimu, prasidėjo gerokai anksčiau, nei šalyje buvo paskelbtas karantinas. Jau vasarį buvo pradėti registruoti iš Kinijos, vėliau iš Šiaurės Italijos ir kai kurių kitų šalių į Lietuvą grįžtantys piliečiai, kuriems tuo metu jau buvo rekomenduojama saviizoliuotis, tartis su darbdaviu dėl nuotolinio darbo galimybių ar pagal NVSC siuntimą gauti nedarbingumą iš šeimos gydytojo. Jau tada skyriaus darbuotojams per dieną reikėdavo užregistruoti po 60–70, o kartais ir virš 100 grįžusių asmenų anketų, susisiekti su jais nurodytais kontaktais, paaiškinti saviizoliacijos tvarką, išrašyti siuntimus šeimos gydytojui dėl nedarbingumo išdavimo, vėliau nuolat sekti ir registruoti duomenis apie jų sveikatos būklę. Darbo diena gerokai pailgėjo. Situacija dėl koronaviruso plitimo keitėsi beveik kas dieną, ligos atvejai buvo fiksuojami jau daugelyje Europos valstybių, tad kovo 16 d. ir Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas. Tuo metu, kai daugelis įstaigų užsidarė ar dirbo nuotoliniu būdu, mes likome priešakinėse linijose. Gavome nurodymą būti pasirengusiais vykdyti užduotis 24 val. per parą.

O kokia situacija yra dabar?

Dabar situacija po truputį stabilizuojasi. Praėjusią savaitę Jurbarko skyriaus darbuotojos ištirtos dėl koronaviruso. Džiaugiamės, kad visos kol kas esame sveikos. Žinoma, darbų srautas nemažėja. Ir toliau vykdoma grįžusių iš užsienio asmenų, sąlytį su ligoniais turėjusių asmenų sveikatos stebėsena. Šiems žmonėms privaloma saviizoliacija. Per dieną telefonu kontaktuojama su keliomis dešimtimis tokių asmenų, gyvenančių ar dirbančių įvairiose Lietuvos vietovėse. Per visą karantino laikotarpį tokių skambučių skaičiuotume tūkstančiais. Darbą palengvino beveik prieš mėnesį sukurta elektroninė susirgusiųjų ir sąlytį turėjusių asmenų sveikatos stebėjimo registravimo sistema Juvare. Patogu tai, kad šie duomenys yra prieinami ir policijos pareigūnams bei savivaldybės atsakingiems darbuotojams.

Visą interviu skaitykite gegužės 15 dienos numeryje.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite