Nie­ka­da ne­ro­džiau, kaip at­ro­do bal­ko­nas per pa­tį dar­by­me­tį. At­leis­ki­te už ne­tvar­ką. (Autorės nuotr.)
Angle down Atgal

Kiek­vie­nam dar­žui – sa­va ka­liau­sė. Ge­ro­vės bal­ko­nas (6)

Koks dar­žas be ka­liau­sės? Ma­no ge­ro­vės bal­ko­ną pri­žiū­rės ty­lio­ji svo­gūn­gal­vė. Ji nak­ti­mis sau­gos dai­ge­lius ir „ra­šys“ laiš­kus lakš­tin­ga­loms, ku­rios gies­mes pra­dės lie­ti jau greit – ge­gu­žę. Spė­ju, per pa­tį bul­via­ka­sį ma­no bal­ko­ne.

Pincetas žemuogių pievelėje

Kelios nemalonios pavasario naktys daigelių, įkurdintų balkone, nenudžiugino. Vystelėjo trijų piliarožių daigų lapeliai, nusviro saulėn nenormaliai išstypusios salotos ir krapai. Jau ėmiau manyti, kad esu sutverta tik primityviausiam ūkio darbui – bulvėms auginti. Šios tai lyg pamišusios dera – žydės jau šią savaitę.

Ir pomidorai leidžia po antrąjį ratą lapelių, tad juos visus – net devynis daigus – persodinau į didesnius vazonus ir patraukiau tolėliau nuo bulvių. Vieni kitų kaimynystės bulvės ir pomidorai nelabai mėgsta.

O ką mėgsta žemuogės, man jau visiškai nebeaišku. Pasėjau jų sėklų gausiau į lovelį, tačiau visų reikalavimų neišpildžiau. Pirmiausia – tik mėnesį laikiau sėklas šaldytuve, o ne du mėnesius, kaip to reikalaujama. Ir tikrai ne 5 laipsnių šaltyje.

Jei svo­gū­nas ge­rai de­rės, ka­liau­sei teks ma­kia­žą pa­da­ry­ti.  (Autorės nuotr.)
Jei svo­gū­nas ge­rai de­rės, ka­liau­sei teks ma­kia­žą pa­da­ry­ti. (Autorės nuotr.)

Pafantazavau, kad kai sėklos keliavo į parduotuvių lentynas, tikrai kur nors turėjo gauti tokios žemos temperatūros. Vilkikai juk ne inkubatoriai viščiukams perėti, turėjo sėklas kaip reikiant užgrūdinti.

Ir net dantimis sugriežiau, kai perskaičiau, kad sėklas reikia laikyti upės smėlyje, o prieš sėją 1–2 val. pamirkyti kalio permanganato tirpale. Po šimts... Šiauliai upės neturi. Todėl ir sakoma, kad visas negerumas čia užsistovi. Tekantis vanduo to debesies, užteršto nuo kariaujančių žmonių emocijų, neišplukdo...

Kalio permanganato namuose neradau, todėl žemuogių sėją visiškai atidaviau į Dievo rankas. Gausiai sudrėkinau universalų substratą, juvelyriškai atsargiai – po sėklytę ar dvi – pabėriau sėklų ir vos vos užbėriau to paties substrato.

Belieka laukti – žemuogės turėtų pradėti dygti po dviejų savaičių. O tada teks įsigyti pincetą. Kai išdygs 1–2 lapeliai, daigelius reikės pikiuoti.

Ka­lend­ra, jei su­dygs, pa­si­tar­naus sriu­boms ir troš­ki­niams gar­din­ti. O gal ga­din­ti? Ne­ly­gu –patinka jums rai­dė „r“ ar ne. (Autorės nuotr.)
Ka­lend­ra, jei su­dygs, pa­si­tar­naus sriu­boms ir troš­ki­niams gar­din­ti. O gal ga­din­ti? Ne­ly­gu –patinka jums rai­dė „r“ ar ne. (Autorės nuotr.)

Kaliausė garstyčių lauke

Kadangi šį kartą nusipirkau daugiau žemių, privalėjau jas visas panaudoti. Įlindau virtuvėje į spintelę su prieskoniais. Ne, ne pipirų ieškoti. Net žvygtelėjau, radusi garstyčių ir kalendros maišelius, likusius nuo pernykščio agurkų marinavimo, bei kmynų indelį. Po žiupsnelį šių augalų sėklų pasėjau į tris vazonėlius. O kodėl ne?

Kalendra, jei sudygs, pasitarnaus sriuboms ir troškiniams gardinti, kmynai sužydėję kvepės. O augančių garstyčių niekada gyvenime nemačiau. Seniai svajoju pamatyti, nes Luko Evangelijoje parašyta: „Jis tarė: „Į ką panaši Dievo karalystė, ir su kuo ją palyginsiu? Ji panaši į garstyčios grūdą, kurį ėmė žmogus ir pasėjo savo darže. Ji išaugo į aukštą medelį ir padangių paukščiai susisuko lizdus jo šakose.“

Kad nebūtų per gerai, ir pagalvojau apie daržo prižiūrėtoją – kaliausę. Į aptrupėjusį vazoną – moters galvą – pasodinau laiškus jau „rašantį“ svogūną. Tylioji svogūngalvė naktimis saugos daigelius ir „rašys“ laiškus lakštingaloms. Jos giesmes pradės lieti jau greit – gegužę.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite