Angle down Atgal

Kaip ge­ro­vės bal­ko­nas ka­tor­ga ta­po. Ge­ro­vės bal­ko­nas (7)

Sek­ma­die­nį apė­mė ne­vil­tis. Kai bro­lie­nė at­siun­tė sa­vo kles­tin­čių po­mi­do­rų ir pa­pri­kų dai­gų, dar neiš­neš­tų į bal­ko­ną, nuo­trau­kas, su­pra­tau – sa­vo dai­gus per­kė­liau ne į Ge­ro­vės bal­ko­ną, bet iš­siun­čiau tie­siai į ka­tor­gą. Į šal­tį ir ne­pri­tek­lių.

Pirmyn į praeitį

Tokio šalto balandžio nepamenu. Na, būdavo, kad šlapdriba balandžio viduryje nustebindavo. Kokiai valandai–dviems. Bet kad tiek ilgai naktimis laikytųsi šaltukas, o dienomis vos 5 laipsniai šilumos – nepamenu. O gyvenu jau pusę amžiaus...

Dabar net gėda prisipažinti, kiek šioj žemėj gyvenu. Patirties, taigi, pritrūko paprasčiausiai pramoginei žemdirbystei. Vos atvėso orai, reikėjo su visais vazonais ir loveliais kuo skubiausiai persitarabanyti į butą. Perkelti daigelius ant palangių. O kadangi to nepadariau, tris pomidorų daigus jau praradau. Šeši ištvermingiausieji susigūžė, užsispyrė ir liovėsi augti, o trys pasidavė. Nuleido lapelius ir nusprogo.

Greit atlaisvinau virtuvės palangę – smulkialapį fikusą (Ficus benjamina) ir kalėdinį kaktusą (Schlumbergera truncata) išnešiau į svetainę, šešis pomidorų vazonus išrikiavau ant palangės šiapus balkono. Ir atsiprašiau mažutėlių, kad buvau tokia žiauri. Net šiltu vandeniu palaisčiau.

O kad būtų linksmiau, virtuvės palangę papuošiau žydinčiu rožių krūmu. Neseniai gavau dovanų, bet mielai pasidalinsiu jo purpuriniais žiedais su pomidorais. Man negaila, o ir pomidorai lai pasimoko, kaip reikia augti ir žydėti.

Tiesa, kitų augalų, apart pomidorų, iš katorgos neišvadavau ir palikau balkone. Namuose ant palangių vietos neturiu – čia jau pozicijas užsitarnavo kelios orchidėjos (Phalaenopsis) ir dracena (Dracaena), šeflera (Schefflera) ir baltažiedis raudminas (Haemanthus), anturis (Anthurium) ir dar kelios vazoninės gėlės.

Kai bro­lie­nė at­siun­tė sa­vo kles­tin­čių po­mi­do­rų  ir pa­pri­kų dai­gų, dar neiš­neš­tų į bal­ko­ną, nuo­trau­kas, su­pra­tau – sa­vo dai­gus per­kė­liau ne į Ge­ro­vės bal­ko­ną, bet iš­siun­čiau tie­siai į ka­tor­gą. (Autorės nuotr.)
Kai bro­lie­nė at­siun­tė sa­vo kles­tin­čių po­mi­do­rų ir pa­pri­kų dai­gų, dar neiš­neš­tų į bal­ko­ną, nuo­trau­kas, su­pra­tau – sa­vo dai­gus per­kė­liau ne į Ge­ro­vės bal­ko­ną, bet iš­siun­čiau tie­siai į ka­tor­gą. (Autorės nuotr.)

Garstyčios – supermenės

Dar jaučiuosi ir prisimelavusi. Žadėjau, kad bulvės per savaitę tikrai sužydės, bet ir bulvių žiedai susigūžė ir nė krust. Pasišiaušė ir veidelių nerodo. Pakentėsiu ir aš.

Bet garstyčios... Kad žinotumėte, kas nutiko su garstyčių grūdeliais, subertais į žemę... Jau po dviejų dienų pasirodę daigeliai taip šoktelėjo aukštyn, kad ant galvų iškėlė žemių sluoksnį. Šoktelėjo visu būriu, lyg gerai muštruoti kareiviai.

Vir­tu­vės pa­lan­gę pa­puo­šiau žy­din­čiu ro­žių krū­mu. Ne­se­niai ga­vau do­va­nų, bet mie­lai pa­si­da­lin­siu jo pur­pu­ri­niais žie­dais su po­mi­do­rais.  (Autorės nuotr.)
Vir­tu­vės pa­lan­gę pa­puo­šiau žy­din­čiu ro­žių krū­mu. Ne­se­niai ga­vau do­va­nų, bet mie­lai pa­si­da­lin­siu jo pur­pu­ri­niais žie­dais su po­mi­do­rais. (Autorės nuotr.)

Beje, garstyčios sudygo taip gausiai, o daigeliai tokie tvirti, kad jau dabar norisi juos pjauti ir berti į salotas ar ant sumuštinių. Juk niekam ne paslaptis, kad garstyčių daigai – tikra vitaminų bomba. Juose yra vitaminų A, B ir C bei daug mineralinių medžiagų: fosforo, kalio, sieros ir geležies.

Bet pakentėsiu, neskinsiu žalumynų. Man labai smalsu, kaip ir kiek garstyčios auga. Kadangi garstyčių sėklų dar turiu nemenką saują, pasėsiu jų indeliuose ant šlapios marlės. Šio supermaisto net nuo žemių nuvalyti nereikės. Tik perplauti ir valgyti daigelius su mėgiamu maistu.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite