Angle down Atgal

Kada antstoliai gali areštuoti skolininko turtą?

Ar antstoliai gali neperspėję atimti jūsų nekilnojamąjį turtą? Ką daryti, jeigu įsiskolinate, ir baiminatės prarasti gyvenamąją vietą? Kokiu atveju areštuotas turtas gali būti parduotas varžytinėse? Apie tai daugiau sužinosite šiame straipsnyje.

Apibrėžia įstatymai

Pirmas dalykas, kurį turėtumėte žinoti, yra tas, kad antstoliai negali atimti iš jūsų nekilnojamo turto, jeigu nėra tai leidžiančio teismo sprendimo. Be to, įstatymai nurodo, kokia eilės tvarka galima areštuoti asmens turtą. Taigi, nors teoriškai tai yra įmanoma, praktiškai antstoliams reikia nueiti ilgą teisinį kelią, kad būtų galima areštuoti skolininko turtą, ir tik tuo atveju, jeigu nėra tam tikrų apribojimų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnis numato, kokie apribojimai taikomi išieškant iš fizinio asmens turto. Skolos išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galimas tik tuo atveju, jeigu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų.

Skolos išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių.

Svarbi ir skolininko šeiminė padėtis – jeigu būste taip pat registruoti vaikai, neįgalūs arba socialiai remtini asmenys, teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma skola. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į būste registruotų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.

Gyvenamojo būsto areštavimas – paskutinis žingsnis

Civilinio proceso kodeksas taip pat numato išieškojimo iš skolininko turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis. 664 straipsnis išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę apibrėžia taip:

Pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai.

Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.

Trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse.

Ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis.

Penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.

Taigi, būsto, kuriame šiuo metu gyvena skolininkas, areštavimas yra paskutinėje penktojoje eilės vietoje. Tai reiškia, kad jeigu skolą išieškoti galima iš skolininko gaunamų pajamų ar turimo nekilnojamo turto (pavyzdžiui, automobilio) ir jo vertės pakanka padengti išieškotiną sumą bei vykdymo išlaidas, antstolis neturi teisės areštuoti dar ir nekilnojamojo turto.

Varžytinėse skolininkas gali pats surasti pirkėją

Jeigu teismas leido areštuoti skolininko turimą turtą – žemės sklypą, pastatus, butą ar automobilį – jis vėliau gali būti parduodamas varžytinėse. Varžytynės – tai speciali turto pardavimo forma, kurią apibrėžia Civilinio proceso kodekso 700 straipsnis. Jose neturi teisės dalyvauti teisėjai, antstoliai, antstolių kontorų darbuotojai ir šių asmenų artimieji giminaičiai.

Įstatymai taip pat numato, kad iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Jeigu iki varžytynių pradžios sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas.

Tokiu atveju turto areštas panaikinamas ir turtas grąžinamas skolininkui.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite