Angle down Atgal

Jų bu­vo vie­nuo­li­ka. Ge­ro­vės bal­ko­nas (13)

Ge­ro­vės bal­ko­ne ne­gai­les­tin­gai iš­ro­viau aug­ti ne­pa­no­ru­sias pi­lia­ro­žes. Įme­tu­si į va­zo­nėlius šiek tiek že­mės, su­mai­šy­tos su bai­gian­čia su­nyk­ti ža­lią­ja gars­ty­čių ma­se, ten pa­sė­jau ri­di­kė­lių. Po ke­tu­rias sėk­ly­tes į va­zo­nė­lį įbė­riau ant­ra­die­nį, o ket­vir­ta­die­nį jau su­lau­kiau dai­ge­lių. Jei šak­nys augs pra­stai, tu­riu pla­ną B – mė­gau­siuo­si la­pe­liais.

Turtingieji ridikėliai

Vaikystėje labai mėgau skaityti. Aleksandro Diumos „Grafą Montekristą“ perskaičiau septynis kartus, o Agatos Kristi detektyvinį romaną „Dešimt negriukų“ – tris. Dabar šio romano nebėra. Todėl, kad pakeistas jo pavadinimas. Prancūzijoje ši knyga parduodama nauju pavadinimu – „Jų buvo dešimt“.

Kodėl tą sakau? Todėl, kad ridikėliai išdygo paslapčia, lyg šnipai kokie, ir jų yra vienuolika. Ir išnyks taip pat greitai, kaip atsirado. Nes ketinu valgyti ir ridikėlių lapus. Na, bent pabandyti...

Ri­di­kė­liai su­dy­go vos per dvi die­nas. Pas­lap­čia. Jei šak­nia­vai­siai ge­rai ne­de­rės, vir­siu ri­di­kė­lių la­pų sriu­bą. (Au­to­rės nuo­tr.)
Ri­di­kė­liai su­dy­go vos per dvi die­nas. Pas­lap­čia. Jei šak­nia­vai­siai ge­rai ne­de­rės, vir­siu ri­di­kė­lių la­pų sriu­bą. (Au­to­rės nuo­tr.)

Ridikėlių lapai yra net turtingesni vitaminų ir mineralinių medžiagų nei šaknys. Juose beveik dešimt kartų daugiau vitamino C, taip pat gausu kalcio, geležies, natrio, fosforo, sieros ir kalio.

Kai kurių rūšių ridikėlių lapeliai gali būti naudojami salotoms gaminti, o beveik visų ridikėlių lapai gali būti verdami ir troškinami kaip kopūstai. Smulkiai supjaustytų jaunų lapų rekomenduojama dėti į salotas, padažus, sriubas, garnyrus, virtą ir troškintą mėsą.

Iš ridikėlių lapų galima išvirti ir gardžią sriubą. Tereiks išvirti bulvę, morką ir svogūną, prieš virimo pabaigą sumesti lapus. Galiausiai sutrinti ir pagardinti druska.

Pra­žy­do ait­rio­sios pa­pri­kos. Rau­do­ni jų vai­siai tu­rė­tų de­rė­ti gau­siai. Kad tik ne­grauž­tų akių. (Au­to­rės nuo­tr.)
Pra­žy­do ait­rio­sios pa­pri­kos. Rau­do­ni jų vai­siai tu­rė­tų de­rė­ti gau­siai. Kad tik ne­grauž­tų akių. (Au­to­rės nuo­tr.)

Laikas ruoštis žiemai

Bet neįsivaizduojate, kaip įstiklintame balkone karšta. Belaistydama daržą, kasdien sunaudoju kokius 25 litrus vandens. Ypač džiaugiuosi nedideliu purkštuvu – vakarais aplieju žaliąją lają tokiais smulkiais lašeliais, kurie augalų lapus padengia tarsi švelnia rūko dulksna. Ir pakvimpa krapais. Šie prieskoniai, pasirodo, atsidėkoja agurkų rauginimo vajaus aromatu už parodytą rūpestį.

Šviežiai pasėtos petražolės, levandos ir krapai dar nedygsta, tačiau pražydo į vazonėlius pasėtos aitriosios paprikos. Jei raudonųjų gražuolių bus tiek daug, kiek ir žiedų, paprikų galėsiu prisidžiovinti ir turėti visai žiemai. Arba sutrinti džiovintas į miltelius.

Taip žy­di ka­lend­ra. Sėk­lų man ne­rei­kės, tad stie­bus jau pa­ruo­šiu žie­mai. (Autorės nuotr.)
Taip žy­di ka­lend­ra. Sėk­lų man ne­rei­kės, tad stie­bus jau pa­ruo­šiu žie­mai. (Autorės nuotr.)

Paprikas džiovinti visai nesunku – esu įsigijusi džiovyklę, kuri jau dvejus metus labai praverčia, gaminant svarainiais kvepiančius moliūgų saldainius ir džiovinti pomidorų galetes, apibertas provanso žolelėmis. Kai šio gėrio bus pakankamai, tada ir papasakosiu, kaip pasigaminu sveikų užkandžių. Turėkite kantrybės.

O šiandien nupjausiu kalendrą ir jos užšaldysiu šaldiklyje. Šaldyti galima dviem būdais – paprastai, sudėjus į indelius arba į polietileno maišelius.

Galima ir smulkiai supjaustyti, sudėti į formeles ir aplieti alyvuogių aliejumi. Man ledinukai labiau prie širdies – juk nuo žalumynų ledinukų trūkumo Gerovės balkonas ir prasidėjo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite