Angle down Atgal

JT: gamtos niokojimas ir išteklių pereikvojimas gali sukelti pražūtingesnių pandemijų

Ateityje pandemijų pasitaikys dažniau, jos nusineš daugiau žmonių gyvybių ir padarys daugiau žalos pasaulio ekonomikai negu COVID-19 protrūkis, jeigu žmonija iš pagrindų nepakeis savo santykių su gamta, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų biologinės įvairovės komisijos ataskaitoje.

Tarpvyriausybinė mokslo ir politikos platforma biologinės įvairovės ir ekosistemų tarnyboms (IPBES) perspėjo, kad pasaulyje esama iki 850 tūkst. virusų rūšių, paplitusių gyvūnų organizmuose ir potencialiai galinčių užkrėsti žmones, kaip nutiko ir naujojo koronaviruso atveju.

Komisija pažymėjo, kad pandemijos žmonijai kelia „egzistencinę grėsmę“.

Specialios ataskaitos apie biologinę įvairovę ir pandemijas autoriai sako, kad gamtinių buveinių naikinimas ir nevaržomas vartojimas smarkiai didina tikimybę, kad ateityje kai kurios gyvūnams būdingos ligos persiduos žmonėms.

„COVID-19 pandemijos arba bet kurios šiuolaikinės pandemijos priežastis nėra didelė mįslė“, – sakė nevyriausybinės organizacijos „Ecohealth Alliance“ pirmininkas Peteris Daszakas (Piteris Daszakas), taip pat vadovavęs IPBES ataskaitą parengusiai darbo grupei.

„Ta pati žmogaus veikla, kuri skatina klimato kaitą ir biologinės įvairovės mažėjimą, taip pat didina pandemijų riziką dėl savo poveikio mūsų žemės ūkiui“, – aiškino jis.

Komisija nurodė, kad COVID-19 protrūkis yra jau šešta pandemija nuo gripo išplitimo 1918 metais ir kad visos jos buvo „nulemtos vien žmogaus veiklos“.

Tai apima netvarų gamtos išteklių naudojimą mažinant miškų plotus, plečiant žemės ūkį, prekiaujant laukiniais gyvūnais ir vartojant juos maistui. Dėl šių priežasčių žmonės ir naminiai gyvūnai vis glaudžiau kontaktuoja su laukiniais gyvūnais ir gali nuo jų užsikrėsti naujomis ligomis.

IPBES duomenimis, kasmet pasaulyje atsiranda apie penkios naujos žmones paveikiančios ligos, ir bet kuri jų turi potencialo sukelti pandemiją.

Komisija savo periodiškai teikiamuose ekosistemų padėties vertinimuose praeitais metais nurodė, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai mūsų planetos sausumos yra smarkiai degraduoti dėl žmogaus veiklos.

Trečdalyje visos sausumos ir trijuose ketvirtadaliuose gėlo vandens telkinių plėtojamas žemės ūkis, o per pastaruosius tris dešimtmečius žmonijos suvartojamų išteklių kiekis išaugo 80 procentų, rašoma ataskaitoje

„Stagnuojantis požiūris“

IPBES surengė virtualų seminarą su 22 autoritetingais šios srities ekspertais, kad parengtų gaires, kaip vyriausybės galėtų sumažinti pandemijų pasikartojimo riziką.

Komisija pripažino, kad COVID-19 pandemijos visą poveikį ekonomikai apskaičiuoti sunku.

Vis dėlto apytikriai vertinimai rodo, kad iki šių metų liepos kovą su koronavirusu ir pandemijos padariniai kainavo apie 16 trln. JAV dolerių (13,7 trln. eurų).

Ekspertai sako, kad prevencinės priemonės, turinčios užkirsti kelią pandemijų išsivystymui ateityje, kainuotų apie 100 kartų mažiau negu reaguoti į šiuos protrūkius. IPBES nuomone, tai „suteikia tvirtų ekonominių paskatų transformuojantiems pokyčiams“.

„Mūsų požiūris faktiškai stagnavo, – sakė P. Daszakas. – Tebesikliaujame mėginimais izoliuoti ir suvaldyti ligas, kai jų atsiranda – vakcinomis ir terapijos priemonėmis.“

IPBES siūlo tarptautinį, koordinuotą atsaką prieš pandemijas, taip pat ragina šalis susitarti dėl uždavinių biologinės įvairovės nykimui stabdyti – galbūt tarptautiniu susitarimu, panašiu į Paryžiaus sutartį dėl klimato kaitos.

Tarp siūlomų priemonių, galinčių sumažinti į COVID-19 panašios pandemijos pasikartojimą, buvo paminėti mokesčiai arba akcizai vartojamai mėsai, gyvulininkystės produkcijai ir kitoms „didelę pandemijų riziką keliančioms veikloms“.

Taip pat siūloma geriau reguliuoti tarptautinę prekybą laukiniais gyvūnais ir įgalinti autochtonų bendruomenes geriau saugoti gamtines buveines.

Lankasterio universiteto ekologijos studijų instituto „CEH Lancaster Environment Centre“ tyrėjas Nickas Ostle'as (Nikas Ostlas) sakė, kad IPBES ataskaita turėtų būti „opus priminimas“, kaip žmonija yra priklausoma nuo gamtos.

„Mūsų sveikata, turtas ir gerovė priklauso nuo mūsų aplinkos sveikatos, turto ir gerovės“, – pabrėžė N. Ostle'is, nedalyvavęs rengiant IPBES ataskaitą.

„Šios pandemijos iššūkiai pabrėžė, kaip svarbu saugoti ir atkurti mūsų pasauliniu mastu svarbias ir bendras ekologines „gyvybės palaikymo“ sistemas“, – pridūrė tyrėjas.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite