Angle down Atgal

Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų

Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse „Suvalkietyje“ skelbėme Seimo Sūduvos bičiulių grupės iniciatyva drauge su laikraščio redakcija nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios vykusių Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimų rezultatus. Šiandien nutarėme šiek tiek detaliau apžvelgti, ką rinkimuose dalyvavę „Suvalkiečio“ skaitytojai ir mūsų „Facebook“ paskyros lankytojai dažniausiai siūlė į Suvalkijos praeities ar dabarties lyderių, šviesuolių, kraštą garsinusių ir tebegarsinančių asmenų simbolinį Iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką. Be to, pristatysime, kaip šiuos rinkimus vertina patys iniciatoriai – kai kurie Seimo Sūduvos bičiulių grupės nariai – ir marijampolietis istorikas Kazys Balickas.

Į pirmąjį Iškiliausių suvalkiečių šimtuko dešimtuką akcijoje dalyvavę kraštiečiai išrinko (eilės tvarka) tautos patriarchą, 1918 m. Vasario 16-osios akto signatarą Joną Basanavičių, tautinės giesmės autorių, varpininką, gydytoją Vincą Kudirką, Prezidentą Kazių Grinių, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politiką, visuomenės veikėją, verslininką Edmundą Rinkevičių, skulptorių, tautodailininką, Šakių rajono savivaldybės politinį ir visuomenės veikėją, ilgametį Lukšių seniūnijos seniūną Vidą Cikaną, Šakiuose veikiančios lietuviško cirko mokyklos įkūrėjus Itaną ir Raimondą Januševičius, didį kalbininką Joną Jablonskį, poetę, mūsų laikštingalą Salomėją Nėrį, pasaulinio garso operos primadoną Violetą Urmanavičiūtę-Urmaną ir Lietuvos operos atlikėją, tenorą Edmundą Seilių.

Jau skelbėme, kad šiuose rinkimuose dalyvavę ir po dešimt savo kandidatų šimtuką nurodę „Suvalkiečio“ skaitytojai, taip pat laikraščio paskyros „Facebook“ sekėjai pasiūlė daugiau nei 200 kandidatų. Peržvelgę pastarųjų pavardes pamatėme, kad net 24 iš jų yra įvairiais mūsų šalies gyvenimo laikotarpiais krašto ir tautos šviesuliais buvę dvasininkai (knygnešys kun. Martynas Sederevičius, Vasario 16-osios akto signataras vyskupas Justinas Staugaitis, istorikas, visuomenės veikėjas kun. Jonas Totoraitis, vyskupas Vincentas Borisevičius, „Titaniku“ į JAV plaukęs ir skęstančio laivo keleivių dvasią iki paskutinės gyvenimo akimirkos kėlęs kun. Juozas Montvila, palaimintasis Jurgis Matulaitis, vyskupas Arūnas Poniškaitis ir kt.).

Krašto žmonės į šimtuką taip pat pasiūlė daug kultūros ir meno veikėjų, atlikėjų – net 22. Akcijos dalyviai, pavyzdžiui, prisiminė kraštietę dainininkę, artistę, renginių vedėją Vidą Oną Mašanauskienę, Muzikinio teatro solistę Eleonorą Kliučiūtę, šio teatro vadovą Benjaminą Želvį, Beatričę Grincevičiūtę. Į dešimtuką tik per plauką nepateko mūsų kraštietis tenoras Egidijus Bavikinas. Sąraše randame Laimos Lapkauskaitės, Edgaro Montvido, Liudo Mikalausko, Ovidijaus Vyšniausko, Džordanos Butkutės, Onos Valiukevičiūtės, Sauliaus Prūsaičio ir kitų žinomų ir mylimų atlikėjų pavardes.

Ne ką trumpesnis ir iš mūsų krašto kilusių poetų, rašytojų sąrašas. Jame Vinco Mykolaičio-Putino, Anzelmo Matučio, Kazio Bradūno, Prano Vaičaičio, Kazio Borutos, Selemono Paltanavičiaus, Petro Armino-Trupinėlio, Prano Vaičaičio, Elenos Spurgaitės ir kitų kūrėjų pavardės.

Džiugu paminėti, kad šimtuko rinkėjai į jį pasiūlė net vienuolikos mūsų krašto knygnešių pavardes, prisimindami kraštiečius Vincą Bielskų, Vincą Šlekį, Mykolą Čelkį, Praną Kriaučiūną, Lauryną Serafiną Kušeliauską, Antaną Baltrušaitį-Antanėlį, Juozą Akelaitį ir kitus.

Žinoma, buvo prisiminti iš mūsų krašto kilę 1918 m. Vasario 16-osios akto signatarai Petras Klimas, Pranas Dovydaitis, Saliamonas Banaitis, Jonas Vailokaitis. Nepamiršti ir rezistencinių kovų dalyviai partizanai Juozas Lukša-Daumantas, Vytautas Gavėnas-Vampyras, Augustinas Butkus-Gudruolis, Albinas Ratkelis-Oželis.

Atkreipėme dėmesį, kad tarp nusipelniusių iš mūsų krašto kilusių asmenybių akcijos dalyviai paminėjo daug medicinos darbuotojų, miškininkų, pedagogų, sportininkų. Radome ir dabartinių politikų pavardžių.

Komentuodamas šių rinkimų rezultatus, Seimo Sūduvos bičiulių grupės pirmininkas Kęstutis Mažeika teigė, kad jie maloniai nustebino dėl dalyvavusių mūsų krašto žmonių aktyvumo ir pasiūlytų kandidatų gausos. „Tai reiškia, kad kilnūs darbai nelieka nepastebėti ir išlieka žmonių prisiminimuose, yra vertinami, – sakė K. Mažeika. – Mano nuomone, ši ir panašios akcijos ne tik stiprina istorinę atmintį, bet ir primena iškilių kraštiečių indėlį garsinant Lietuvą ir regioną. Manau, tokių rinkimų idėją palaikysime ir ateityje, kad iškiliausių mūsų žmonių indėlis būtų tvirtas pamatas krašto klestėjimui.“

Seimo narė Vaida Giraitytė, komentuodama rinkimų rezultatus, teigė, kad ją nudžiugino, jog pirmame dešimtuke persipynė įvairių laikų asmenybės. „Vadinasi, žmonių atmintyje vis dar esančios asmenybės išliks ir istorijoje, – sakė Seimo narė. – Taip pat smagu, kad žmones, jų širdis paliečia ir šių laikų savo srities profesionalai, kurie savo darbu ir talentu garsina kraštą ir džiugina pasiekimais. Išgirdę tokias pavardes jaučiame pasididžiavimą savo krašto žmonėmis.“

V. Giraitytė sakė, kad skaitydama apie šią akciją pati prisiminė ne vieną garbingą asmenį, kurio indėlį kuriant krašto gerovę, jį populiarinant, puoselėjant menus jau buvo primiršusi. „O kai kuriais net teko specialiai pasidomėti, nes apie juos nieko nebuvau girdėjusi, – teigė Seimo narė. – Manau, kad kiekvieno šimtuke paminėto asmens nuopelnai iškalbingi, visi verti jame būti. Pagalvojau, kad jei išsikeltume užduotį sudaryti tūkstantuką, mes dar labiau nustebtume, kiek daug savo vidumi turtingų žmonių gyveno ir gyvena tarp mūsų.“

Akcijos sumanytojas Seimo narys Giedrius Surplys teigė, kad konkursas parodė, jog žmonės prisimena tuos, kurie sau duotame istorijos tarpsnyje gyvena ne tik dėl „duonos kąsnio“, bet ir dėl bendruomenės ar visos šalies. Juolab kad balsai atiduoti net už 200 asmenybių. G. Surplys pripažino, kad jam įdomu, jog vertindami asmenybes mūsų kraštiečiai sugretino tuos, apie kuriuos skaitė vadovėliuose ir girdėjo nuo vaikystės, su šiandienos herojais. „Tikiu, kad tai leidžia susimąstyti, jog kiekvienas galime būti didis, jeigu žvelgiame plačiau, dirbame daugiau ir nebijome imtis atsakomybės“, – sakė Seimo narys.

Apžvelgdamas akcijos rezultatus G. Surplys taip pat pažymėjo, kad per karantiną žmonės prisigalvoja įvairiausių būdų praskaidrinti savo apribotą gyvenimą, ir tai yra gerai. „Tikiuosi, kad Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimai žmonėms tapo įdomia pramoga tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios, – teigė Seimo narys. – Tikiuosi, kad daugelis pasirausė prisiminimuose ir savo krašto istorijoje. Pasidomėjo, kokie iškilūs veikėjai užaugo Suvalkijoje ir kaip jie garsino tėvynę. Taip pat smagu, kad balsavusieji pagalvojo ir apie šių dienų herojus, gyvenančius šalia mūsų.“

Marijampolietis istorikas K. Balickas, apžvelgdamas Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimus, pažymėjo, kad tokie rinkimai yra gana sudėtinga misija. „Mūsų krašte tiek įžymybių, kad jas sunku įvertinti palyginimo būdu. Kriterijai gali būti įvairūs – ir nuopelnai šaliai, ir tarptautinis pripažinimas, – teigė istorikas. – Džiugu, kad Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugybė kultūros srities žmonių. Tai rodo, jog ir dabartinė visuomenė supranta kultūros reikšmę valstybės stiprėjimui, jos stabilumui.“

K. Balickas atkreipė dėmesį, kad Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkėjai pasiūlė per 200 kandidatų. „Ne visi kandidatai yra visiems pažįstami ir gerai žinomi, o tokio turinio rinkimai ir skatina domėjimąsi žmonių biografijomis ir kartu – mūsų tautos ir valstybės istorija“, – teigė istorikas.

K. Balickas taip pat atkreipė dėmesį, kad mūsų kraštas išaugino gerokai daugiau iškilių asmenybių negu 200, kuriuos pasiūlė rinkimų dalyviai. „Marijampolėje, J. Basanavičiaus aikštėje, ant vieno iš gyvenamųjų namų akmeninė atminimo lentelė liudija, kad čia gyveno Alfonsas Uzėla, nusipelnęs krašto kultūrai žmogus. Jo įkurtas Marijampolės berniukų choras „Vyturėlis“ tais laikais konkuravo su Vilniaus berniukų choru „Ąžuoliukas“, – papasakojo istorikas. – Visai netoliese, Vytauto gatvės pradžioje, kita atminimo lenta informuoja apie čia gyvenusį Marijampolės dramos teatro vyriausiąjį režisierių Stasį Čeikauską. XX amžiaus 6-ajame ir 7-ojo dešimtmečio pradžioje jo vadovaujamas dramos teatras nenusileido Vilniaus ir Kauno teatrams. Atrodo, kad šios dvi pavardės dar nepateko į renkamų kandidatų sąrašą. O kiek iškilių asmenybių išugdė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija ar Marijampolės mokytojų seminarija (vėliau pedagoginė mokykla, o šiandien Marijampolės kolegija)? Todėl linkėčiau, kad tokia graži iškilių asmenybių paieška būtų tęsiama ir taptų tradicija, o Sūduvos (Suvalkijos) asmenybės taptų optimizmo ir patriotizmo simboliais mūsų visuomenei.“

Istorikas pažymėjo, kad sumanymas rinkti iškiliausių suvalkiečių šimtuką labai sveikintinas ir pilietiškas. K. Balicko nuomone, ypač svarbu, kad tai siejama su Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Lietuva, parodant šių skirtingų laikotarpių ryšį ir perimamumą. „Tai, ką kūrė Vasario 16-osios – tarpukario Lietuvos žmonės, buvo perduota ir Kovo 11-osios Lietuvai, nes valstybės kūrimasis yra nenutrūkstamas ir ilgalaikis procesas“, – reziumavo K. Balickas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite