Angle down Atgal

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė: man labai svarbūs trys dalykai – rūpintis, kurti ir įgyvendinti

Ieva Kačinskaitė-Urbonienė – garsi Vilniaus politikė bei visuomenės veikėja. Ji yra nenuilstanti keliautoja bei pavyzdingos šeimos mama. Ieva politikoje ir šalies visuomeniniame gyvenime dalyvauja ne vienerius metus ir tvirtai tiki, kad šalies gerovei svarbus kiekvieno iš mūsų indėlis. Veikli, išradinga, dėl savo šalies besiaukojanti jaunoji politikė bei pavyzdinga mama savo gyvenimo receptą atskleis tik mūsų skaitytojams.

Ieva, kaip atrasti savo gyvenimo tikslą?

Anksčiau į šį klausimą būčiau atsakiusi akimirksniu, nes galvojau, kad savąją formulę tikrai radau. Tačiau dabar esu įsitikinusi, kad gyvenimo tikslai kinta, kaip ir pats gyvenimas. Kiekvienam siūlau pirmiausia klausyti savo širdies, skaičiuoti protu ir pasitikėti pasauliu. Ar tokiu būdu bus pasiektas gyvenimo tikslas? Kažin. Bet manau, kad tokiu keliu einant jausitės laimingesni pasitikdami naujus gyvenimo iššūkius. O jei turime labai aiškų tikslą, tai tiksliai žinau, kad be nuoširdaus darbo, atsidavimo, atsakomybės ir lašelio sėkmės nieko nebūna, todėl linkiu sutelkti kantrybę.


Esate vienos partijos aktyvi narė, kaip atrasti save politikoje?

Mano gyvenimas taip susiklostė, kad labai anksti, veikdama jaunimo organizacijose, įsitraukusi į jaunimo politiką ir pajutusi sprendimo priėmimo ir pokyčių skonį aš pasukau į politiką. Pasirinkta partija buvo ta, kuri kvietė jaunus žmonės prisijungti, kurti. Kadangi nuo pat pradžių iki dabar aš turiu plačias galimybes save realizuoti, prisidėti prie Vilniaus, Lietuvos kūrimo, aktyviai veikti ir kurti, todėl jaučiuosi čia atradusi ir laiminga. Ar buvo sudėtingų sprendimų, sunkių laikotarpių? Žinoma! Aš net buvau padariusi gerų metų pertrauką ir galvojau, jog ir be politikos gyventi man gera. Deja, supratimai buvo kitokie – jaučiu, kad didžiausią atpildą jaučiu už tai, ką darau, tada kai prisidedu prie savo šalies kūrimo.


Kaip manote, kokiomis priemonėmis visuomenei galima suteikti daugiau galimybių dalyvauti aktyviame valstybės gyvenime?

Manau, kad įrankių ir galimybių visai pakanka. Taip, aš siekčiau ir norėčiau, kad Lietuvoje vyktų daugiau ne manipiliatyvių referendumų, o apklausų savivaldos lygmenyje, tačiau tai nesprendžia problemos iš esmės. Problema ar iššūkis yra tas, kad žmonės nelabai nori dalyvauti politikos formavime, dar kol kas nenori savanoriauti, bet tam turbūt yra tam tikros socialinės ir ekonominės priežastys. Ką reikia daryti? Svarstau, kad mes turime daugiau kalbėti su žmonėmis, ugdyti ir informuoti, suteikti informacijos apie įrankius ir galimybes bei jų pačių sukuriamą naudą. Tada, neabejoju, ir aktyvumas bus didesnis.


Jei kas paklaustų, kas jūs esate, kaip save pristatytumėt?

Aš pirmiausia esu žmogus, moteris, mama, kūrėja, vizionierė, visuomenininkė ir politikė. Man labai svarbūs trys dalykai – rūpintis, kurti ir įgyvendinti.

Jūs turite nuostabią šeimą. Sakykite, ar šeima vis dar aktuali šių dienų visuomenei?

Šeimos aktualumas niekur nedingo ir neabejoju nedings. Šeima yra visuomenės ląstelė, kuri jungiasi su kitomis ir formuojama mūsų visuomenė. Šeimoje ugdomos svarbiausios vertybės, veikimo įgūdžiai ir modeliai, kuriuos mes prijungiame prie didelio visuomenės organizmo. Tai, kiek ir ko mes atsinešame iš šeimų, atsispindi visuomenėje.

Neabejoju, kad šeima yra labai svarbus elementas, kurį reikia puoselėti, padėti ir ugdyti. Ne paslaptis, kad mes su vyru savo pavyzdžiu norime ir kitus užkrėsti džiaugtis tėvyste bei motinyste. Kartais žmonėms, tėvams tiesiog trūksta žinių, kaip darnoje gyventi su vaikais, kiek svarbus tėvų dalyvavimas vaikų gyvenime, todėl mes stengiamės pasidalinti istorijomis, akimirkomis ir įkvėpti. Įvairios šeimos gyvena mūsų visuomenėje ir kiekviena iš jų yra labai svarbi, ją reikia puoselėti ir suprasti, kad šeimos tai valstybės pamatai.

Kaip tinkamai kurti darnius santykius ir gerovę valstybėje?

Šis klausimas labai platus. Jei kalbėsime apie Lietuvą, manau, kad mes neturime gerovės valstybės, nes turime labai didelę socialinę atskirtį. Taip pat turime iššūkių su teisingumo jausmu, per dideliu reguliavimu, draudimų politika. Tačiau, be viso to, esame toli nukeliavę daugelyje sričių ir vis dar kuriame savo gerovės valstybės modelį, vis jį deriname kaip brangiausią instrumentą. Visai visuomenei reikia daugiau susiklausymo, daugiau įsitraukimo ir daugiau laisvės kurti. Tikrai turime, kur tobulėti, tik svarbu pasirinkti tinkamus, dorus, sąžiningus lyderius.

Esate nenuilstanti keliautoja, dažnai keliaujate su šeima, pasidalinkite su mūsų skaitytojais nuotykiais, keliaujant su ja?

Nuotykių iš kiekvienos kelionės parsivežame labai daug. Ir aš nesu gera linksmų istorijų pasakotoja, nes į viską žiūriu su padidintu atsakomybės, rūpesčio žvilgsniu. Taigi net linksmiausi nuotykiai kartais man atrodo kaip rimčių rimčiausios istorijos. Kartą keliaudami aplink Lietuvą Šakių rajone neradome, kur apsistoti. Du maži vaikai, kūdikis ir mes su vyru. Atrodo, jau blogiau nebegali būti, vakaras, praneša lietų, o mes nelabai turime variantų. Netikėtai, žmonės pasiūlo paskambinti vietos miestelio seniūnui.

Aš iškart tai padarau ir štai, po kelių minučių, mes jau statomės palapinę ne šiaip kur nors, o dvaro teritorijoje, aplink menininkų darbai ir meno dvasia, kuri visiškai atpalaiduoja ir įkvepia naujiems atradimams. Tiesiog visose gyvenimo situacijose mes linkę pasikliauti žmonėmis, likimu, todėl net pačiose netikėčiausiose situacijose randame išeitį.


Kaip jaunam žmogui atrasti save?

Šis klausimas labai siejasi su pirmuoju. Visiems žmonėms, kurie niekaip neišgirsta savo širdies balso, siūlyčiau išbandyti kuo daugiau įvairiausių veiklų ir sričių – nuo šokio iki pilotavimo, nuo keramikos iki laboratorijos ir t. t. ir pabandyti pajusti, kada ji ta širdis dainuoja, kad norisi grįžti ir grįžti prie tos veiklos, kada negali užmigti nuo jausmų, emocijų ir minčių, o ką dar galėčiau patobulinti, pagerinti, ką dar sukurti. Šitas atradimo kelias yra procesas, todėl tik bandymų keliu, manau, galima atrasti save.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite