Angle down Atgal

Į VDU botanikos sodą kviečia rudens mugė „Pakalnutės uoga 2021" ir spalvingi jurginai

Šį savaitgalį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) botanikos sode, šurmuliuoja penktadienį prasidėjusi tradicinė rudens mugė. Joje gėlininkai, želdynų puoselėtojai gali įsigyti įvairių augalų ir viso to, ko gali prireikti savo svajonių aplinkai susikurti. Tačiau nemaža dalis VDU botanikos sodo lankytojų labiau domisi žydinčiais šimtais ar tūkstančiais įvairių spalvų ir formų žydinčių jurginų.

Pasak VDU Botanikos sodo mokslininkų, jis ne atsitiktinai vadinamas vienu iš jurginų selekcijos centrų Lietuvoje - čia išvestos ir pirmąkart oficialiai užregistruotos lietuviškos jurginų veislės. Nemažą dalį čia auginamų jurginų sudaro hibridiniai sėjinukai, iš kurių atrenkami augalai naujų veislių registracijai. Viena garsiausių - dr. Arūno Balsevičiaus sukurta 'Orija', 2019 metais pelniusi publikos prizą Paryžiaus tarptautiniame jurginų konkurse. Veislė pavadinta vardu Kalvarijos savivaldybėje esančio Orijos ežero, prie kurio prabėgo autoriaus vaikystė.

„Spalvingiausi rudens pranašai išdidžiai iškėlė prabangius graižus į saulę: mūsų sode jau žydi viena didžiausių jurginų kolekcijų Lietuvoje. Ji padalinta per kelis laukus, kuriuose auga tiek Lietuvos selekcininkų sukurtos veislės, tiek ir iš viso pasaulio atkeliavę visų klasifikacinių grupių jurginai. Jų čia - daugiau kaip tūkstantis kolekcinių numerių, eksponuojamų įvairiose sodo vietose ir užimančių daugiau kaip 60 arų plotą", - teigia VDU botanikos sodo darbuotojai.

Sodo pranešime pažymima, kad pirmuoju jurginų augintoju Lietuvoje laikomas dr. Stanislovas Moravskis, gyvenęs Ustronės dvare Jundeliškėse, kuris 19 amžiaus viduryje atsivežė jurginų iš Lenkijos ir apsodino jais savo dvarą. Iš čia augalas paplito po visą Lietuvą. Pirmasis lietuviškų jurginų veislių kūrėjas – Povolas Rotomskis, savo veisles išvedęs po Antrojo pasaulinio karo. Tačiau šiuo metu apie jų išlikimą nėra žinoma.

Smalsaujantiems, iš kur atsirado jurgino vardas, mokslininkai paaiškina, kaip vokietis gėlininkas Carl Ludwig Willdenow nusprendė naujai aprašyti ir suklasifikuoti jau egzistuojančią bei aprašytą Dahlia gentį. 1803 metais jis pakeitė Dahlia genties pavadinimą į Georgina, gamtininko Johann Gottlieb Georgi garbei. Vis dėlto, kadangi Georgina vardas tebuvo vėlyvesnis Dahlia vardo sinonimas, mokslininkai jį atmetė. Tiesa, Georgina spėjo prigyti kai kuriose kalbose, ypač slavų.

Įdomu tai, kad latviai, aistringi jurginų gerbėjai, šiuos augalus ir vadina dalija. Garsi latvių selekcininkė Rita Zala vieną savo išvestą jurginų veislę yra pavadinusi lietuvišku vardu 'Birštonas'.

Jurginų žiedai gali būti įvairių spalvų, išskyrus mėlyną. Nors selekcininkai vis bando sukurti mėlynai žydinčius jurginus, kol kas - nesėkmingai. Jurginų graižų skersmuo gali būti labai įvairus: nuo vos 2 cm siekiančių nykštukų, iki „pietų lėkštėmis" vadinamų daugiau kaip 25 cm milžiniškų graižų. Gamtoje skaičiuojama apie 40 laukinių jurginų rūšių, iš kurių tik kelios buvo panaudotos selekcijoje: visa dydžių ir spalvų įvairovė yra kilusi iš jų. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip 15 tūkstančių jurginų veislių.

Kaip gentis jurginai pirmąkart buvo aprašyti ne laukinėje gamtoje, o botanikos sode Madride. Jurginus pirmąkart aprašė 1791-aisiais ispanas Antonio Jose Cavanilles, naująją augalų gentį pavadindamas Dahlia vardu, garsaus švedų botaniko Andreas Dahl garbei. Beje, A. J. Cavanilles jurginus iš pradžių paskelbė esant daržovėmis - mat jų gumbai iš tiesų gali būti valgomi, tiesą sakant, actekai tą sėkmingai ir darė.

Ilgą laiką Lietuvoje vadinti močiučių gėlėmis, paskutiniais dešimtmečiais jurginai tapo labai populiaria gėle. Juos kolekcionuoja gėlininkai, rengiamos jurginų parodos. Jurginai labai tinkami ir vienmečių gėlių gėlynams - ypač dėl to, kad žydi tuomet, kai kiti augalai jau nebūna tokie dekoratyvūs. Todėl jurginai spalvomis puošia gėlynus iki vėlyvo rudens.

2013 metais 15 lietuviškų jurginų veislių buvo įtrauktos į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite