Angle down Atgal

I. Šimonytės ir V. Čmilytės-Nielsen pirmtakai teigiamai įvertino siūlymą atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos

Premjerės Ingridos Šimonytės bei Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos sulaukė pritarimo anksčiau šias pareigas ėjusių politikų.

Ekspremjeras Algirdas Butkevičius atkreipia dėmesį, kad kai kuriose šalyse Seimo pirmininkams apsauga būna suteikiama tik išimtiniais atvejais.

„Seimo pirmininko ir ministro pirmininko apsaugos daugelyje Europos valstybių bei kitose pasaulio šalyse labai skiriasi. Kai kuriose šalyse netgi yra taip, kad apsauga Seimo pirmininkui yra suteikiama tik tada, kai jis vyksta į komandiruotes arba važiuoja į kai kuriuos susitikimus su visuomene, kur yra tam tikri masiniai renginiai ir dar yra iš dalies užtikrinama apsauga, ir kada būna namuose“, – Eltai teigė ekspremjeras A. Butkevičius.

Vyriausybei vadovavęs politikas atkreipia dėmesį, kad ministro pirmininko apsauga egzistuoja praktiškai visose šalyse. Visgi A. Butkevičius mano, kad ministro pirmininko bei Seimo pirmininko apsauga Lietuvoje yra pernelyg didelė.

„Po mano premjeravimo apskritai buvo padidintas skaičius apsaugos darbuotojų tiek ir Seimo pirmininkui, tiek ir ministrui pirmininkui. Tai šioje srityje tam tikrų rezervų aš tikrai matau. Girdėjau, kad pas Seimo pirmininkę ir ministrę pirmininkę yra trys asmens sargybiniai. Tikrai to nereikia, užtektų vairuotojo ir vieno asmens sargybinio“, – sakė ekspremjeras.

„Kitas pavyzdys: atvažiuoja į Seimą ir ministrė pirmininkė, ir Seimo pirmininkė ir jas netgi iki salės palydi, ir stovi prie salės. Pasakykite, nuo ko čia saugoti, gi į Seimą nepapuola žmonės, kurie galėtų sugalvoti kažkokias blogybes prieš ministrą pirmininką ar Seimo pirmininką“, – pažymėjo jis.

Pats A. Butkevičius teigia per savo premjeravimo laikotarpį jokių išpuolių ar provokacijų nėra patyręs.                                                                                     

V. Pranckietis: nuolatinė apsauga yra našta saugomam asmeniui

Tuo tarpu buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis premjerės ir Seimo pirmininkės norą atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos vertina itin pozityviai. Jis pats teigia siekęs įgyvendinti šį pokytį, tačiau, anot jo, sulaukęs neigiamo atsakymo.

„Labai pozityviai vertinu ir aš pats dėl to praeitoje kadencijoje bandžiau tartis, bet man kiti saugomi asmenys pasakė, kad nereikia nieko keisti. Tada tiesiog priėmiau tai taip, kaip yra“, – teigė V. Pranckietis, kartu pridurdamas, kad ir užsienio šalių praktika rodo, jog visą parą trunkanti apsauga nėra būtina.

„O šiaip yra gerų pavyzdžių užsienyje. Aš iš lenkų girdėdavau tą pavyzdį, kad jie parašydavo tokį kaip atsisakymą ir savaitgaliui likdavo visiškai laisvi. Bet mano atveju nebuvo tokių galimybių pasirinkti“ , – teigė buvęs Seimo pirmininkas.

Be to, V. Pranckietis teigia, kad saugumas Lietuvoje galėtų būti užtikrintas nuotoliniu būdu, o jei reikia skubios reakcijos – vietinių policijos pareigūnų.

„Čia yra kalbama apie tai, kad asmuo turi teisę į privatų gyvenimą, ir tai yra teisinga, nes nuolatinė apsauga yra ir našta tam asmeniui, kuris yra saugomas. Aš manau, kad teritorija, kurioje gyvena žmonės, puikiausiai galėtų būti saugoma nuotoliu ir, jei reikėtų reakcijų, tai gali padaryti vietinė policija ar kas nors, bet, paprastai sakant, dažniausiai saugoti reikia nuo kvailysčių, nes organizuotai dažniausiai niekas nesikėsina“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį įregistravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisą, kuria siūloma atsisakyti visą parą trunkančios valstybės vadovų apsaugos. Kaip nurodoma įstatymo projekte, tokią iniciatyvą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Be to, iniciatorių teigimu, galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų.

„Dabartinis Vadovybės apsaugos įstatymo teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, nustato saugomo asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, o, kita vertus, nesukuria vadovybei priskiriamam asmeniui jokių realių galimybių šia teise pasinaudoti, kadangi apsauga vykdoma 24 valandas per parą, galimai prieštarauja šiai Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai“, – rašoma iniciatyvos projekte.

Įregistruotomis pataisomis siūloma keisti esamą tvarką tik premjero ir Seimo pirmininko atžvilgiu. Prezidentas, dėl jo ypatingo konstitucinio statuso, būtų saugomas kaip ir iki šiol – 24 valandas per parą.

Tuo tarpu kiti vadovybei priskirtini asmenys (Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, asmenys, laikinai einantys Seimo pirmininko pareigas, pavaduojantys ministrą pirmininką) būtų saugomi užsienio vizitų ir oficialių susitikimų metu bei kitais atvejais, kai vadovybei priskirtas asmuo tiesiogiai įgyvendina funkcijas, dėl kurių jam skirta apsauga. Šiems asmenims apsauga galės būti skirta ir kitu laiku, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite