Angle down Atgal

I. Genytė-Pikčienė: perteklinis ekonomikos skatinimas gali pasireikšti nepamatuotu darbo užmokesčio augimu ir infliacija

Vyriausybės penktadienį pristatytame patikslintame 2021 m. valstybės biudžete pažymėta, kad valstybės biudžeto deficitas šiemet augs iki 8,4 proc., o prognozuojamas šalies skolos lygis sieks 52,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vertindama šiuos rodiklius Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad turint omenyje Lietuvos ekonomikos atsparumą COVID-19 pandemijai, nerimą kelia numatytas didesnis už euro zonos vidurkį šalies biudžeto deficitas. Visgi ji pažymi, kad atsižvelgus į metų pradžios rezultatus, galima tikėtis kiek mažesnio nei prognozuojama metinio biudžeto deficito.

„Iš tiesų šiemet biudžeto deficitas nuo BVP gali būti šiek tiek mažesnis. Matyt, Finansų ministerija remiasi savo ankstesnėmis prognozėmis, kurios darytos dar neturint pirmo ketvirčio BVP rezultatų. O pirmas ketvirtis buvo gerokai stipresnis nei visi tikėjomės ir parodė, kad Lietuvą antrasis karantinas, kuris buvo ištęstas ir išties baugino didelėmis ir sunkiomis pasekmėmis, vis dėlto jų neatnešė, ir mūsų ekonomika, užuot smukusi, net sugebėjo augti“, – teigė I. Genytė-Pikčienė, primindama, kad pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu 2020 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 1 proc.

Visgi ekonomistė pažymi, kad nerimą kelia Lietuvoje tvirtinamas didesnis už euro zonos vidurkį biudžeto deficitas.

„Vertinant fiskalinius rodiklius, nerimo tikrai yra. Nepaisant to, kad Lietuva šią pandemiją išgyveno tikrai atspariai, palyginti su kitomis ekonomikomis, tokiomis kaip Pietų ES valstybės, vis dėlto biudžeto deficitus tiek pernai, tiek šiemet fiksuojame vienus didesnių ES, euro zonoje. Jie bent jau turėtų suktis apie euro zonos vidurkį. Mūsų fiskalinis skatinimas ir ekspansija yra gerokai didesni negu kitų valstybių, nors jų nuosmukis ir patirta žala dėl pandemijos yra gerokai reikšmingesnės nei mūsų“, – Eltai sakė ji.

Tuo tarpu vertindama Europos Komisijai (EK) pateiktą Lietuvos stabilumo programą 2021 metams, I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad artės prie fiskalinės drausmės gerokai lėčiau nei Baltijos kaimynės.

„Stebint Finansų ministerijos paruoštą valstybės stabilumo programą, kurią pateikė EK, ir lyginant ją su kitų Baltijos šalių analogiškomis programomis, matome, kad Lietuva šiemet ir pernai ne tik turėjo didelius biudžeto deficitus, ir iki pat 2023 metų yra nusiteikusi turėti didesnius biudžeto deficitus nei Latvija ir Estija. Reiškia, kad mūsų kaimynės gerokai greičiau artės prie fiskalinės drausmės elgsenos ir tokio masto fiskalinio skatinimo, kokį turi Lietuva, nedarys“, – teigė ji.

Anot I. Genytės-Pikčienės, perteklinis ekonomikos skatinimas gali pasireikšti nepagrįstu atlyginimų augimu bei infliacija.

„Tai nėra tvaru, ypač vertinant iš tos ekonominio balanso pusės. Kai ekonomika jaučiasi gerai, kai ji auga ir visos ekonominės veiklos, kaip matome iš operatyviųjų duomenų, pakankamai greitai grįžta į sveiką būklę, papildomas, perteklinis skatinimas gali sukelti tam tikrų perkaitimo pasekmių ekonomikai. Tai pasireiškia nepamatuotu darbo užmokesčio augimu ir infliacija“, – akcentavo ji.

Vyriausybė penktadienį pritarė patikslintam 2021 m. biudžetui. Jame numatoma, kad šių metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 11 824,4 mln. eurų, arba 5,1 proc. (572,3 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2021 metų valstybės biudžeto plane.

2021 metais valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, sieks 9 047,3 mln. eurų, t. y. bus 0,7 proc. (58,7 mln. eurų) didesnės nei patvirtintame plane.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite