Angle down Atgal

BVP šiemet turėtų augti 4,3 proc.

Turto valdymo bendrovė „INVL Asset Management” prognozuoja, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 4,3 proc., kitais metais – 3,5 proc.

Pasak bendrovės vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, pandemijos metu šalies ekonomika pademonstravo atsparumą.

„Esame Europos pakraštys, nelabai įdomus turistams, ir veiklos, kurios orientuotos į turizmą, tiesioginį kontaktą ir iš to generuoja pelnus, sudaro mūsų ekonomikoje ne itin reikšmingą vaidmenį. Tai leido mums išvengti didelių nuostolių, tuo metu mūsų ekonomiką augino atsparesnės, inertiškesnės veiklos, mūsų gamintojai, eksportuotojai, taip pat transportas ir statybų sektorius“, – antradienį sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Kalbant apie eksportą, atsiplėšė lietuviškos kilmės prekių eksportas nuo reeksporto, būtent tos eksporto dalies, kurią mes įsivežame ir išvežame. Mūsų ekonomika yra tempiama to lokomotyvo, kuris yra viduje, kuris įdarbina vietos darbo jėgą, moka viduje didžiausią mokesčių dalį, ir tai smagu, kad vietiniai eksportuotojai randa galimybes tokioje ypatingai sudėtingoje aplinkoje augti“, – sakė ekonomistė.

INVL prognozėmis, vidutinis nedarbo lygis šiemet turėtų sumažėti iki 7,2 proc., o vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus” dėl rinkos spaudimo ir pernai priimtų valdžios sprendimų per metus išaugs 7,5 proc.

„Pernai, nepaisant pandemijos, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kilo dešimtadaliu, ypač viešajame sektoriuje buvo keliami atlyginimai. Visos tos pastangos pakoregavo į teigiamą pusę gyventojų pasiskirstymą pagal pajamas. Gyventojų dalis, kuri gauna mažiau nei tūkstančio eurų atlyginimą „ant popieriaus”, gerokai susitraukė, tuo metu tų, kurie gauna daugiau, dalis visuomenėje išaugo”, – sakė ekonomistė.

Kalbėdama apie situaciją būsto rinkoje, ji pripažino, kad situacija nėra visai tvari.

„Situacija nėra tvari, vis dėlto vertinant iš makroekonominio taško, bendros aplinkybės vis tik neleidžia labai stipriai dėl to nerimauti, nes pirkėjai, kurie perka būstą gyvenimui, yra apsaugoti Lietuvos banko finansinių ir atsakingo kreditavimo reikalavimų, jie turi turėti pakankamai savo lėšų, taip pat yra įvairūs streso testavimai, ar jiems pavyks tas paskolas mokėti, kai pasikeis palūkanų normų aplinka ir pan., ar užteks pinigų gyventi, kai išaugs palūkanų mokėjimai“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Pažeidžiamiausi, matyt, šitoje situacijoje yra tie žmonės, kurie perka papildomą būstą investicijai, tai daro su kreditu ir panašiai, bet jie turi lėšų, jiems reikia jau nebe pirmo būsto, ir jie, matyt, turi suvokti tą riziką, kurią prisiima patys, ir ją įvertinti“, – sakė ekonomistė.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite