Angle down Atgal

Hipertenzija – apgaulinga liga

Nors medicina itin sparčiai žengia pirmyn, vis dažniau sergame širdies ir kraujagyslių ligomis. Dažniausia ir lengviausiai nustatoma yra arterinė hipertenzija, kuri įvairiose šalyse paplitusi nevienodai. Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, jos paplitimas yra vienas didžiausių.

Pažeidžia organus bei kūno dalis

Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, ritmiškai augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Deguonį nešantį kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu tam, kad jis pasiektų vidaus organus ir grįžtų atgal. Jeigu tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, didžiausias krūvis tenka širdžiai ir kurį laiką neatsakingai gydantis sustiprėja kairiojo skilvelio padidėjimo rizika.

Kairysis skilvelis yra pagrindinė širdies „pompa“, o hipertenzija – padidėjęs arterinis pasipriešinimas, kurį jam reikia nugalėti. Dėl šios priežasties širdis visą laiką esti apkrauta ir per tam tikrą laiką – vieniems greičiau, kitiems lėčiau – kairysis skilvelis didėja, širdis plečiasi į kairę ir taip atsiranda ritmo sutrikimų.

Blogiausia tai, kad aukštas kraujospūdis – apgaulinga liga, nes ilgai nepasireiškia jokių simptomų, ir ji dažniausiai nustatoma atsitiktinai pamatavus kraujo spaudimą, todėl iš visų ligonių, kurių kraujospūdis padidėjęs, tik pusė apie tai žino, iš žinančiųjų – tik pusė gydosi, o iš jų tik 50 proc. gydosi tinkamai. „Tai itin svarbi visuomenės sveikatos problema, su kuria niekaip nesusidoroja visas pasaulis, nors problema pasitaiko ganėtinai dažnai ir yra lengvai nustatoma“, – sako Šiaulių širdininkų klubo prezidentė Genovaitė Čekatauskienė.

Nors pirminės arterinės hipertenzijos etiologija nėra žinoma, manoma, kad liga pasireiškia dėl genetinių veiksnių ir daugybės nepalankių aplinkos faktorių sąveikos. Dėl to ir yra paplitęs nelabai malonus neoficialus hipertenzijos pavadinimas – „nebylioji žudikė“.

Prieš matuojant kraujospūdį, patartina nerūkyti, negerti stiprios kavos, pailsėti bent 5, o dar geriau 10–15 minučių, nevartoti kraujospūdį veikiančių vaistų. Matuojama sėdint, padėjus dešinę ranką ant stalo, žastas turi būti širdies aukštyje.

Gyvensenos įtaka abejoti nereikia

G. Čekatauskienė sako taip pat pastebėjusi, jog žmonės, kuriuos vargina arterinė hipertenzija, neužsisklendžia vienatvėje su savo liga. Klubo narių skaičius kaskart plečiasi, žmonės ieško bendraminčių, kad pasidalytų patirtimi, kaip galima pažaboti ligą. Bėda ta, jog dažnas, kuriam paskirti vaistai nuo hipertenzijos, juos vartoja nereguliariai, o tik tuomet, kai pajunta simptomus arba vartoja per mažas vaistų dozes, kurios nepadeda pasiekti reikiamo kraujospūdžio sumažėjimo. Kiti užsiima savigyda, vadovaujasi draugų ir pažįstamų patarimais, ignoruodami gydytojų specialistų pateiktas rekomendacijas bei paskirtą gydymą vaistais.

Klubo prezidentė patvirtina, jog didelę reikšmę arterinės hipertenzijos išsivystymui turi gyvensena. Mažas fizinis krūvis ir netinkama gyvensena padidina hipertenzijos riziką. Moteris sako, jog fiziniams pratimams kiekvienas turėtume skirti nors 30 min. kasdieną. Tai gali būti jums maloni veikla: spartus vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, plaukimas. Sportuojant gerėja savijauta, mažėja svoris, stiprinama širdis.

Riziką sirgti arterine hipertenzija didina netinkami mūsų mitybos įpročiai. Dažnas lietuvis mėgsta ne tik riebiai pavalgyti, bet ir dažnai persūdo maistą – daugelio įsitikinimu, taip geriau išryškėja maisto skonis, tačiau, tai, anot moters, tėra netinkamų įpročių problema, o ne skonio reikalas.

O kur dar neigiamas streso poveikis, gausus alkoholio, kavos vartojimas, rūkymas. Būtent alkoholis yra savarankiškas hipertenzijos rizikos faktorius, nesusijęs su amžiumi, lytimi, nutukimu ar kitais veiksniais.

Širdininkų klubo narių amžius tik patvirtina moksliškai pagrįstus tyrimus, jog vyresni žmonės arterine hipertenzija serga dažniau. Kalbant apie lytį, dažniau serga jaunesni vyrai ir klimakterinio amžiaus moterys.

Tyrimais įrodyta, kad per didelė kūno masė yra nepriklausomas rizikos faktorius hipertenzijai atsirasti. Žmonės, kurių kūno masė 20 proc. didesnė už normalią, 8–10 kartų dažniau serga šia liga nei tie, kurių masė normali. Kiekvienas 10 kg antsvoris 3/2 mm Hg padidina arterinį kraujo spaudimą.

Tie, kurie jaučia sumažėjusio kraujospūdžio simptomus, anot prezidentės, taip pat turėtų laikytis griežtesnės dienotvarkės – kas rytą praustis po kontrastiniu dušu, daugiau judėti. Kraujo spaudimą gali pakelti kava arba stipri arbata.

Jeigu pasikeitęs gyvenimo būdas nesumažina spaudimo, pagalbos reikėtų kreiptis į medikus. „Pirminė arterinės hipertenzijos profilaktika ypač svarbi. Žmogus turi pertvarkyti savo gyvenimo būdą, jeigu jame yra rizikos veiksnių“, – tikina prezidentė, pritardama, jog apie ligą reikia išmanyti, jos profilaktika svarbu išmokti pasirūpinti patiems, o gydymą būtina patikėti medikams.

Lengvą kraujospūdžio padidėjimą galima pradėti mažinti be vaistų:

- mažinti kūno masę,

- mesti rūkyti,

- reguliariai mankštintis,

- sumažinti druskos ir sočiųjų riebalų kiekį maiste,

- dažniau valgyti žuvies,

- valgyti daugiau daržovių bei vaisių, ypač turtingų kaliu,

- atsisakyti alkoholio,

- išmokti atsipalaiduoti, pailsėti, gebėti valdyti stresą.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite