Angle down Atgal

Gimnazisto Irmanto rankose atgyja medis – šoka verpstės, kyla malūnai

2020-ieji – tautodailės metai. Ta proga pristatome dar vieną „Mūsų laiko“ pašnekovą, tautodailės puoselėtoją jurbarkietį Irmantą Norkūną.

Jo drožinių paroda „Šokančios verpstės“ nuo žiemos iki pat vasaros turėjusi džiuginti Jurbarko kultūros centro lankytojų širdis, nuo kovo vidurio dėl karantino buvo užvėrusi duris, tačiau tie, kas seka kultūrinį gyvenimą, galėjo su ja susipažinti virtualioje erdvėje.

Tuo tikslu buvo sukurtas videoklipas, kur skambant folkloro grupės „Imsrė“ dainoms vienas kitą keičia Irmanto sukurtų dirbinių vaizdiniai. Šalia šios virtualios parodos galima rasti ir keletą kitų – Genovaitės Babonienės tapybos darbų parodą „Pasaulis spalvose“, Rūtos Vasiliauskienės grafikos darbų parodą „Tylos garsai“, Zigmo Morlenco tapybos darbų parodą „Peizažas ir...“, tautodailininko Juozo Videikos medinių skulptūrų parodą. Irmantas iš minėtų kūrėjų – jauniausias, dar tik gimnazistas, todėl smalsaujame, kas šį jaunuolį atvedė į liaudies meno, tautodailės pasaulį, kuriame jis savo išskirtiniais drožiniais keletą metų iš eilės stebina ne tik mokytojus bei bendramokslius, bet ir liaudies meno vertintojus, parodų bei mugių lankytojus.

Jei reikėtų suskaičiuoti Irmanto drožinius, pirmautų jo pamėgtos verpstės. Ne veltui jos pavadintos „šokančiomis“ – kiekviena jų savita, išsiskirianti, su savo nuotaika, charakteriu ir viskuo, ką jai perduoda meistro rankos. „Darau daugiausia verpstes, kuriose išdrožinėti raštai, reiškiantys saulę, žalčius, gamtą. Viskas atsispindi ženkluose, kurių kombinacijas dėlioju iš trikampių, keturkampių ir apskritimų“, – pasakoja Irmantas, šalia drožinėjimo atrandantis laiko ir kitiems pomėgiams – šachmatams, dviračių sportui.

Visą straipsnį apie Irmantą skaitykite naujausiame „Mūsų laiko“ numeryje (2020 05 08).

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite