Angle down Atgal

Genijų silpnybės

Jie jų turėjo daug. Kai kurie sklaidėsi pinigais, gyveno ne pagal pajamas: Mocartas, Rembrandtas, Balzakas ir Karlas Marksas. Kai kurie per daug gėrė: Getė, Edgaras Alanas Po, Viljamas Folkneris. Kai kurie per daug valgė: Hendelis, Floberas, Bismarkas.

Kai kurie buvo labai prietaringi. Štai Pablas Pikaso nuo vaikystės paniškai bijojo kirptis. Ir tai buvo ne vienintelė Pikaso baimė. Jis, pavyzdžiui, išsigąsdavo išvydęs ant lovos padėtą skrybėlę ar kambaryje išskleistą skėtį. Pagal ispaniškus prietarus tai reiškė, kad kas nors iš esančių kambaryje iki metų pabaigos numirs.

Bet jam ir ispaniškų prietarų buvo maža. Iš savo pirmosios žmonos Olgos jis perėmė daug rusiškų prietarų, pavyzdžiui, dailininkas visus versdavo „prisėsti prieš kelelį“ ir labai įsiusdavo, jei kas duonos kepalą apversdavo padu į viršų.

Getė labai nekentė tabako kvapo, jam nuo jo darėsi bloga. Su rūkoriais jis išvis stengėsi nebendrauti, darė išimtį tik F. Šileriui. Jis, Getė, buvo tokios nuomonės: „Tie nuo alaus išpampę ir smirdantys avingalviai pražudys Vokietiją“.

Tabako dūmų nepakęsdavo ir Henris Fordas, Napoleonas, Konradas Adenaueris, Britanijos karalienė Viktorija ir Leninas.
Sykį ypač nepasisekė pastarajam ginčytinam genijui, kai iš užsienio jam teko grįžti užplombuotame rūkančiųjų vagone kartu su rūkoriais bendražygiais. Liudininkų akimis, tąsyk Leniną labiausiai jaudino ne revoliucijos likimas ar imperialistinio karo pavertimas pilietiniu, o graužlūs po visą vagoną pasklidę tabako dūmai.

Karlas Marksas – pridedamosios vertės teorijos kūrėjas – gyvenime niekuomet nemokėjo skaičiuoti pinigų. Būdamas 18-metis studentas ir mokydamasis Berlyne, jis išleisdavo jų daugiau už savo bendramokslius. Slapčia nuo tėvo, kurį siutino sūnaus išlaidumas, jis pradėjo „melžti“ ir motiną. Ir dar skųsdavosi, kad ta per mažai duoda.

Aukso gyslą neišseko ir po vedybų. Vėliau tai Marksas, tai jo žmona vis paveldėdavo tai tris, tai penkis, tai visus trisdešimt tūkstančių markių. O nuo 1869 metų savąjį „Komunistų partijos manifesto“ autorių finansiškai išlaikė F. Engelsas – skyrė 7 tūkstančius markių kasmet.

O kad Marksas, kaip pradžioje minėta, gyveno ne pagal pajamas, galėjo matyti ir aklas: vos gavęs palikimą, jis su žmona persikeldavo į didelį namą su sodu, apsistatydavo prašmatniais baldais ir rengdavo puotas. Kitaip tariant, leido pinigus vėjais. Markso psichologija, anot knygos apie jį autoriaus Gerhardo Prauzės – smulkaus miesčionio, niekšelio psichologija.

Spręskite patys: gyvendamas Londone, jis ilgą laiką turėjo romaną su šeimos ekonome Elena Demut. Kai meilužei gimė sūnus, padvelkė skandalu. Kaip visada, išgelbėjo ištikimas draugas Engelsas, prisiėmęs kaltę sau.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite